Daugelis iš mūsų visą gyvenimą esame įpratę skaičiuoti Kūno Masės Indeksą (KMI) – rodiklį, kuris, regis, paprastai parodo, ar mūsų svoris yra „normalus“. Tačiau ar tikrai? Pasirodo, šis skaičius gali būti didžiulė apgaulė, slepianti tikrąją mūsų sveikatos būklę.
Endokrinologė atskleidžia: KMI – pasenęs mitas
Endokrinologė Zane Svikle tiesiai šviesiai pareiškė: „KMI buvo sukurtas XIX amžiuje statistikai, ne sveikatai.“ Gydytoja pabrėžia, kad šis indeksas visiškai neatsižvelgia į tai, kas sudaro mūsų svorį – ar tai raumenys, ar riebalai. „Jis nežino, kur jūsų svoris – raumenyse ar riebaluose,“ – aiškina specialistė.
Norėdama iliustruoti KMI trūkumus, gydytoja pateikė konkretų pavyzdį: du vyrai, abu sveriantys po 90 kg ir 180 cm ūgio. Abiejų KMI rodiklis – 27,8, kas pagal lentelę reikštų „antsvorį“. Tačiau vienas iš jų yra sportuojantis, raumeningas, o kitas – sėdimą darbą dirbantis, su išryškėjusiu pilvu. „Pagal KMI jie vienodi. Pagal sveikatą – visiškai skirtingi,“ – konstatuoja ji, pabrėždama, kad KMI nemato esminio skirtumo.
Trys rodikliai, kurie pasakys tiesą apie jūsų sveikatą
Pamiršus KMI, gydytoja Zane Svikle pasiūlė tris patikimus ir lengvai pritaikomus būdus, kaip įvertinti savo kūno būklę.
1. Juosmens apimtis
„Imkite centimetrą ir matuokite juosmenį ties bambliu,“ – pataria endokrinologė. Pilvo srities riebalai yra patys pavojingiausi, nes jie supa vidaus organus ir gerokai padidina riziką susirgti širdies ligomis ar diabetu. Gairės yra aiškios: vyrams juosmens apimtis neturėtų viršyti 94 cm, moterims – 88 cm. „Galite turėti normalų KMI ir pavojingą juosmenį. Arba atvirkščiai,“ – įspėja gydytoja.
2. Juosmens ir ūgio santykis
Šis santykis apskaičiuojamas juosmens apimtį padalijus iš ūgio centimetrais. Rekomenduojama, kad rezultatas būtų mažesnis nei 0,5. Pavyzdžiui, jei jūsų ūgis yra 170 cm, juosmuo neturėtų viršyti 85 cm. Tai paprasta, bet informatyvi taisyklė, padedanti įvertinti riziką.
3. Kūno sudėties tyrimas (bioimpedansas)
Šis tyrimas, atliekamas su specialiais prietaisais, parodo tikrąjį jūsų kūno vaizdą – kiek procentų svorio sudaro raumenys, riebalai ir kaulai. „Tai tikrasis vaizdas. Ne vienas skaičius, o visa sudėtis,“ – teigia specialistė. Nors šis metodas reikalauja apsilankymo pas specialistus, jis suteikia išsamiausią informaciją.
Asmeninė patirtis: kai skaičiai nustebina
Asmeniškai atlikus šiuos matavimus, paaiškėjo įdomi tiesa. Nors KMI teberodė 26 (antsvorį), juosmens apimtis buvo 82 cm (norma), o juosmens ir ūgio santykis – 0,47 (gerai). Bioimpedanso analizė patvirtino: raumenų masė didesnė už vidutinę, o riebalų kiekis – normos ribose. „Matote? Pagal KMI – antsvoris. Pagal tikrus rodiklius – viskas gerai,“ – konstatavo gydytoja. Tai leido atsikratyti ilgus metus kankinusios minties apie tariamą problemą.
Kam KMI meluoja labiausiai?
Yra grupės žmonių, kuriems KMI rodiklis yra ypač klaidinantis:
- Sportininkai ir aktyviai treniruojantys asmenys: Dėl didelės raumenų masės jų svoris gali būti didesnis, tačiau tai nėra riebalai.
- Pagyvenę žmonės: Bėgant metams raumenų masė mažėja, o riebalų – daugėja. KMI gali likti tas pats, tačiau kūno sudėtis iš esmės pasikeičia.
- Moterys po menopauzės: Jų kūno sudėtis kinta, bet KMI šių pokyčių neatspindi.
„Jei sportuojate ir KMI rodo antsvorį – tikėtina, kad viskas gerai. Jei nesportuojate ir KMI normalus – gali būti blogiau, nei atrodo,“ – sako gydytoja. Toks reiškinys vadinamas „plonųjų nutukimu“: normalus svoris, bet per daug riebalų ir per mažai raumenų. KMI to tiesiog neparodo.
Sveikata – tai visuma
Endokrinologė užbaigė pokalbį svarbia mintimi: „Svoris – tik vienas skaičius. Sveikata – tai visuma.“ Šiandien, supratus šią tiesą, nustojau aklai tikėti svarstyklių parodymais. Vietoj to, kartą per kelis mėnesius pasimatuoju juosmens apimtį – tai tapo signalu apie galimus pokyčius. O kūno sudėties tyrimą atlieku kartą per metus, kad turėčiau aiškų vaizdą, kas vyksta viduje.
Jei norite žinoti savo tikrąją kūno būklę, neužtenka atsistoti ant svarstyklių. Svarbu matuoti tai, kas iš tikrųjų svarbu. Skaičiai gali meluoti, bet tinkami skaičiai pasakys tiesą. Svarbiausia – žinoti, kuriuos skaičius reikia žiūrėti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.