„Įrodyta, kad mūsų genomas yra labai mobilus. Jei žmogus gavo dovaną iš tėvų ir Aukščiausiojo – genome neturi mutacijų, tai jis savo genų rinkinį gali nušlifuoti, jį padailinti“, – pasakojo gydytojas genetikas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Danielius Serapinas.
Kaip mityba ir gyvenimo būdas reguliuoja mūsų genus?
Pasak profesoriaus, genus galima reguliuoti, aktyvinant arba išjungiant tam tikrus jų veikimo mechanizmus. Prie šios genų reguliacijos ypač prisideda mityba. D. Serapinas ragino pasinaudoti lietuviškų rudeninių daržovių derliumi, pabrėždamas jų svarbą. Antioksidantai ir flavonoidai, kurių gausu daržovėse, teigiamai veikia genus: aktyvinami priešuždegiminiai genai, o augalinis maistas saugo telomerus – chromosomų galiukus – nuo susidėvėjimo.
Emocijos – ilgaamžiškumo paslaptis
Nors mityba yra esminė, D. Serapinas akcentavo ir psichoemocinį veiksnį. Nobelio premijos laureatė Elizabeth Blackburn nustatė, kad žmogaus emocinė būsena daro tiesioginę įtaką telomerų trumpėjimui. Genetikas pabrėžė, kad tikslas yra, jog telomerai kuo ilgiau išliktų ilgi. Buvimas nemalonioje aplinkoje ar bendravimas su nemaloniais žmonėmis telomerus trumpina. Todėl profesorius patarė analizuoti savo aplinką ir, kai tik įmanoma, rinktis emociškai palankesnę. Skatinkite teigiamas emocijas, užsiimkite mėgstamomis veiklomis, atlikite nesavanaudiškus darbus – tai bus dovana jūsų genomui. Juk Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo ir tik 20 proc. nuo genomo. Tai reiškia, kad genų reguliaciją mes iš esmės atliekame savo rankomis.
Vėžio paveldimumas ir ankstyvos diagnostikos galimybės
Profesorius Serapinas kalbėjo ir apie vėžio paveldimumą, pabrėždamas, kad genetika prisideda prie ankstyvos klastingų ligų diagnostikos. Nors kiekvienas vėžys yra genetinis ląstelių lygmeniu, tik apie 10 proc. vėžio atvejų yra paveldimi. Absoliuti dauguma susirgimų onkologinėmis ligomis susiję su aplinkos veiksniais, stresu ir gyvenimo būdu. Paveldimas vėžys pasireiškia, kai konkretus onkogenas keliauja per kartas, pavyzdžiui, iš senelės dukrai ir anūkei, su 50 proc.
perdavimo tikimybe.
D. Serapinas pasidalijo įsimintinu atveju iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimo, parodžiusio, jog 15 proc. skydliaukės vėžio atvejų yra paveldimi. Surinkus paveldimų atvejų genetinius medžius ir ištyrus artimuosius, vienam 40-mečiam pacientės pusbroliui buvo aptikta mutacija, lemianti skydliaukės vėžį. Iškart atlikta echoskopija parodė pusės centimetro mazgelį, o biopsija patvirtino pirmos stadijos vėžį. Greitas gydymas ir operacija išgelbėjo žmogaus gyvybę, nes be diagnostinio genų tyrimo liga galbūt būtų aptikta daug vėliau, kai gydymas būtų buvęs sudėtingesnis. Šis pavyzdys iliustruoja genetinės diagnostikos svarbą prevencijoje ir ankstyvame ligų nustatyme.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.