„Jeigu žmogus nevirškina pasaulio, kuriame gyvena, vadinasi, griauna save.“ Šiais vaizdingais žodžiais fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pabrėžia virškinimo sistemos ir ypač kepenų svarbą mūsų savijautai. Jis primena, kad kepenys veikia iki paskutinio atodūsio, todėl jų sveikata privalo būti mūsų prioriteto sąraše. Anot specialisto, augalų junginiai gali tapti savotišku apsaugos skydu kepenims.
Kepenų atsinaujinimo galia ir įtaka nervinei sistemai
Kepenys savo prigimtimi yra artimos gamtos pasauliui – jos pasižymi nuostabiu gebėjimu atsinaujinti. Kaip plaukai ar nagai, nupjovus dalį kepenų, jos atauga, atkurdamos save kaip kraujo ląstelės. V. Skirkevičius taip pat pabrėžia, kad kepenys turi įtakos ir nerviniam virškinimui. „Galime sakyti, kad kepenys turi įtakos ir nerviniam nevirškinimui. Tipiška kepenų liga yra depresija, nes šifruojant šios ligos priežastis galima pasakyti ir taip: aš nevirškinu šito pasaulio, todėl man liūdna“, – aiškino V.Skirkevičius.
Kepenys – energijos šaltinis ir ligų indikatorius
Šis gyvybiškai svarbus organas gamina ir kaupia glikogeną – energetinę medžiagą, nuo kurios priklauso žmogaus judėjimas, veiklumas ir net nuovargis. Dažnai, pasak specialisto, žmonės jaučiasi pavargę ar be jėgų be aiškios priežasties. Tai gali būti kepenų kaltė. Blogi kraujo rodikliai ar prastas virškinimas rodo galimus uždegiminius procesus kepenyse. Geriausias patarimas tokiu atveju – daugiau judėti. Fizinis aktyvumas priverčia kepenis intensyviau dirbti ir gaminti daugiau glikogeno, suteikiančio energijos.
Kepenų ryšys su kitais organais ir įspėjamieji ženklai
Rytų medicina nuo seno akcentuoja kepenų įtaką kitų organų veiklai, vadindama jas „širdies motina“. Jei sutrinka širdies ar inkstų veikla, derėtų atkreipti dėmesį ir į kepenis. Net odos išbėrimai ar pigmentinės dėmės, dažnai klaidingai laikomos senėjimo ženklais, gali būti susijusios su sutrikusia kepenų funkcija, mat oda – tai kepenų veidrodis.
Pageltę akių obuoliai yra akivaizdus signalas, tačiau yra ir kitų, mažiau pastebimų ženklų, pavyzdžiui, širdies spurdenimas ar kaulų retėjimas, susijęs su vitamino D gamyba, už kurią taip pat atsakingos kepenys. Net išoperuota tulžies pūslė padidina kepenų krūvį, parodant sudėtingus tarpusavio ryšius su plaučiais, širdimi, inkstais ir žarnynu.
Fitoterapijos galimybės kepenų sveikatai
Fitoterapeutas pabrėžia vaistingųjų augalų svarbą kepenų sveikatai. Žaliasis pigmentas chlorofilas, esantis žalumynuose, gerina kepenų veiklą. Valgant įvairius žalumynus, augalų ir daržovių sėklas, kuriose gausu polinesočiųjų rūgščių ir aliejaus, stiprinamos kepenų ląstelių membranos ir ląstelinis imunitetas.
Augalų derinys efektyvesnei kepenų apsaugai
Žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinių ligų ir vartojantiems cheminius vaistus, V. Skirkevičius pataria nepamiršti augalinių preparatų. Skirtingai nei cheminiai vaistai, kurie veikia greitai, bet ilgainiui gali pažeisti kepenis ir inkstus, augaliniai preparatai, pasižymintys lėtesniu, bet saugiu ir ilgalaikiu poveikiu, puikiai papildo gydymą. Augalų mišiniai, pavyzdžiui, ciberžolių, margainių ir juodųjų pipirų derinys, pasižymi sinerginiu poveikiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad piperinas pagerina kurkumino (iš ciberžolės) pasisavinimą net iki 20 kartų, o kartu su silimarinu (iš margainio) veikia dar efektyviau. Šis derinys mažina uždegimo procesus, stimuliuoja kepenų veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą ir padeda mažinti kepenų suriebėjimą. Augalinė terapija rekomenduojama ilgai, ciklais po 3 mėnesius.
Mityba ir judėjimas: geriausi kepenų gydytojai
Anot fitoterapeuto, pati didžiausia bėda – tai nenoras keisti įpročių ir ieškojimas „stebuklingos tabletės“. Prastas kvapas iš burnos, pilvo burbuliavimas ar apkartęs liežuvis yra aiškūs ženklai, kad laikas peržiūrėti valgiaraštį. Maisto rūgimas, pūvimas žarnyne signalizuoja apie netinkamų produktų vartojimą. Kepti ir rūkyti patiekalai, per didelis angliavandenių ar baltymų kiekis gali kenkti kepenims ir virškinimui. Nors griežta dieta svarbu, V. Skirkevičius pabrėžia ir „laimės valandų“ reikalingumą, leidžiant sau mėgautis gyvenimu, net jei tai reiškia retkarčiais pasimėgauti desertu. Svarbiausia – subalansuotas požiūris ir nuolatinis judėjimas, padedantis palaikyti kepenų veiklą ir bendrą organizmo sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.