Lietuvos ligoninės susiduria su didžiule pacientų, ypač vaikų, antplūdžiu. Šią situaciją aiškina profesorius S. Čaplinskas, pabrėždamas ne vieno, o kelių virusų, tarp kurių gripas, respiracinis sincitinis virusas (RSV) ir koronavirusas, įtaką. Po pandeminių ribojimų imunitetas silpnesnis, o tai lemia sunkesnę ligų eigą ir perpildytas gydymo įstaigas.
Kam gresia didžiausias pavojus?
„Visi mes nebuvome susidūrę su gripu, o tie, kurie nėra pasiskiepiję, ypač rizikuoja susirgti ir patekti į ligoninę (…) Galų gale, emocinė būsena, ilgas buvimas namuose susilpnino mūsų imunitetą“, – sakė S.Čaplinskas.
Šiuo metu visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje gyventojus susargdina tipinės kvėpavimo takų ligos. Tarp jų – gripas, respiracinis sincitinis virusas (RSV) ir vis dar niekur nedingęs koronavirusas.
Respiracinis sincitinis virusas (RSV) plinta visą šaltąjį laikotarpį – nuo rudens iki pavasario. Šis virusas ypač pavojingas mažiems vaikams iki 4 metų. Gripas kelia didesnį pavojų gerai žinomoms rizikos grupėms: senjorams, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Pasak profesoriaus, dabartinė situacija buvo prognozuota. Atlaisvinus pandeminius ribojimus ir po dvejų metų, kai žmonės mažai judėjo bei nebendravo, susidarė palankios sąlygos virusams plisti. Dėl to turime mažus vaikus, kurie anksčiau nebuvo susidūrę su RSV, ir jie dabar plūsta į ligonines.
Kaip atskirti gripą nuo COVID-19?
Nors būtų gerai žinoti, kur ir koks virusas plinta, norint pritaikyti specifinį gydymą ir izoliacijos laiką, pagal simptomus šias ligas atskirti nėra lengva. Susirgimo pasekmės gali būti vienodai sunkios, nepriklausomai nuo ligos, nors RSV suaugusiems mažiau pavojingi.
Profesorius paaiškina, kad apsigauti labai lengva, nes simptomai – kosulys, sloga, gerklės ir galvos skausmas, temperatūra – yra panašūs.
„Paprasčiau sakant, jei vakar buvote vakarėlyje, o šiandien susirgote, greičiausiai tai bus gripas, nes šitos ligos simptomai išsivysto greitai.“
Jei simptomai nėra labai ryškūs ir nėra aukštos temperatūros, galbūt nėra būtinybės nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tačiau jei simptomai negerėja kelias dienas iš eilės, būtina susisiekti su mediku. Sunkiai sergantys maži vaikai ypač kelia susirūpinimą tiek tėvams, tiek medikams, todėl jie ir užplūdo gydymo įstaigas.
Koronavirusas ir pakartotiniai užsikrėtimai
Šiuo metu stebimas koronaviruso atvejų augimas, nors testavimo apimtys yra sumažėjusios, kas reiškia, kad realus užsikrėtusiųjų skaičius gali būti didesnis. Didesnį susirūpinimą kelia „Omikron“ atmainos mutacijos. Nėra garantijos, kad neatsiras patogeniškesnio viruso varianto, galinčio sukelti sunkesnę klinikinę eigą.
Profesorius pabrėžia, kad imunitetas po persirgimo ar skiepijimo susiformuoja tik tam tikram laikui. Pakartotinis užsikrėtimas koronavirusu galimas net kelis kartus per metus, nepriklausomai nuo skiepijimosi statuso. Svarbu prisiminti elementarias apsaugos taisykles.
Daugelis žmonių mano, kad kartą persirgus ar pasiskiepijus, ligos eiga bus lengvesnė. Tai tikėtina, tačiau ne visada. JAV atlikti tyrimai rodo, kad daliai žmonių antras arba trečias užsikrėtimas COVID-19 gali sukelti sunkesnes klinikines pasekmes, įskaitant pokovidinį sindromą, lėtinių ligų paūmėjimą ar naujų ligų, pavyzdžiui, diabeto, išsivystymą.
Ar esame pasiruošę naujoms mutacijoms?
Profesorius išreiškia viltį, kad COVID-19 pandemijos pamokos buvo išmoktos. Dabar, kai Europa yra ant gripo epidemijos slenksčio (PSO apie gripo pandemijos pradžią Europoje pranešė jau lapkričio 17 d.), nereikėtų skubėti uždarinėti ugdymo įstaigų. Anot jo, gelbėdami vienas žmonių grupes, galime pakenkti kitoms, ir ribojimai vaikams padarė didelę žalą.
Esant peršalimo ligų plitimui ugdymo įstaigose, svarbu prisiminti tradicines vėdinimo ir bendrosios higienos taisykles, kurios padeda sumažinti virusų plitimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.