Maisto ar gėrimų apsinuodijimas – nemalonus, tačiau daugeliui pažįstamas reiškinys. Jį dažnai išduoda pykinimas, karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir dingęs apetitas. Nors šie simptomai sukelia didelį diskomfortą, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė pataria neišsigąsti vėmimo ar viduriavimo ir jų neslopinti. Pasak specialistės, taip organizmas natūraliai pašalina apsinuodijimą sukėlusias medžiagas.
Vis dėlto, yra esminis aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį: svarbu pasirūpinti, kad neprasidėtų dehidratacija ir būtų atstatomas prarastas skysčių balansas. Kol būklė negerėja, rekomenduojama valgyti mažiau, rinktis lengvą, virškinimo neapsunkinantį maistą. Jei prasideda karščiavimas ar savijauta nuolat prastėja, nedelsiant kreipkitės į medikus.
Apsinuodijimas: svarbiausia – atstatyti skysčių balansą
Gydytoja G. Mikulevičienė pabrėžia, kad apsinuodijus svarbu ne tik tai, kiek, bet ir kokio vandens išgeriama. „Rekomenduojama gerti mineralinį vandenį be burbuliukų, nes angliarūgštė dirgina gleivinę, kuri ir taip yra sudirginta“, – pataria toksikologė.
Be to, vemiant geriausia vandenį gerti mažomis porcijomis – po 1–2 valgomuosius šaukštus kas 2–3 minutes. Tai padeda nedirginti vėmimo centro, todėl sumažėja pykinimas ir per kelias valandas pavyksta atstatyti prarastą skysčių kiekį. Natūralus mineralinis vanduo yra geriausias pasirinkimas ne tik dėl skysčių, bet ir dėl jame esančių naudingų mineralų, tokių kaip kalcis, magnis, natris. Kaip pastebi natūralaus mineralinio vandens „Uniqa“ prekės ženklo vadovė Erika Šaltytė, jis yra puikus organizmui naudingų medžiagų šaltinis.
Kada gazuotas vanduo nebekelia grėsmės?
Praėjus apsinuodijimo simptomams, gazuoto mineralinio vandens nereikėtų baimintis. Gydytoja G. Mikulevičienė teigia, kad kartais jo vartojimas gali net padėti išgerti reikiamą paros vandens normą. „Gazuotas vanduo, neturint virškinamojo trakto ligų, nėra pavojingesnis nei įprastas. Kai kuriems žmonėms dėl malonaus pojūčio burnoje, jo vartojimas gal net padeda išgerti reikiamą kiekį“, – akcentuoja toksikologė.
Nors sudirgus virškinamajam traktui angliarūgštė gali dirginti gleivinę, gydytoja pažymi, kad situacijoje, kai reikia rinktis tarp negėrimo visai ir gazuoto vandens, antrasis variantas yra gerokai pranašesnis už pirmajį.
Netikėtas vandens pavojus: kada jis gali tapti mirtimi?
Daugeliui netikėta, tačiau apsinuodijimo priežastimi gali tapti ir didelis kiekis gryno vandens, pavyzdžiui, distiliuoto. Toksikologė paaiškina, kad „6 litrai distiliuoto vandens per keletą valandų gali būti mirtinu kiekiu, nes žmogaus organizme nėra gryno vandens, tik tirpalas iš druskos, kalio, magnio, fosforo ir kitų dalelių“.
Todėl, nors vanduo yra gyvybiškai svarbus, per didelis gryno vandens kiekis gali sutrikdyti organizmo elektrolitų balansą ir tapti pavojingu.
Kaip atpažinti sugedusį vandenį?
Apsinuodyti galima ir vandeniu, kuris buvo laikytas netinkamomis sąlygomis. Gydytoja pataria, suabejojus vandens šviežumu, jį apžiūrėti, pauostyti ir paragauti mažą kiekį. Jei vanduo skleidžia neįprastą, nemalonų kvapą, ant buteliuko ar kitos talpyklos sienelių pastebite keistos spalvos nuosėdų, geriau nerizikuokite ir jo negerkite – toks vanduo gali būti sugedęs.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad tinkamomis sąlygomis laikomas vanduo negenda, tačiau pavojus atsiranda tada, kai į jį patenka mikroorganizmai ir sukuriama palanki, šilta terpė jiems daugintis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.