Ilonos gyvenimą staiga apkartino nepaaiškinamas raumenų silpnumas. Iš pradžių ji jautė sunkumą kairėje kojoje: „Tapo sunku vaikščioti, šlubavau. Nutirpo, labiau nusilpo kairė pėda“, – prisimena moteris. Vasarą prie šių simptomų prisidėjo ir kojų tinimas, kurį Ilona iš pradžių priskyrė nuovargiui ir karščiui. Tačiau laikui bėgant, savijauta tik blogėjo, todėl Ilona nusprendė kreiptis į medikus. Kauno klinikose atlikus išsamius tyrimus, jai buvo diagnozuota reta nervų ir raumenų liga – daugiažidininė motorinė neuropatija.
Kas yra daugiažidininė motorinė neuropatija?
Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovas prof. Kęstutis Petrikonis pabrėžia, kad tai itin reta neurologinė liga, kuria Lietuvoje gali sirgti vos apie 30 gyventojų. „Daugiažidininė motorinė neuropatija – autoimuninis susirgimas, pažeidžiantis periferinę nervų sistemą. Deja, kol kas pirminės ligą sukeliančios priežastys nežinomos: nei provokuojančių, nei genetinių veiksnių nenustatyta“, – aiškina prof. K. Petrikonis.
Ligos simptomai ir diagnostika
Šiai ligai būdingas progresuojantis, nesimetriškas raumenų silpimas ir vėlesnė jų atrofija. Kaip pasakoja Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovė Evelina Grušauskienė, liga pasireiškia palaipsniui silpnėjančia jėga galūnėse, dažniau ir anksčiau – rankose nei kojose. Pacientai pastebi, kad jiems tampa sunkiau atlikti įprastus darbus: suimti daiktus, rašyti. Gali kliūti koja, trūkčioti raumenys ar varginti mėšlungiai. Retai ir nestipriai sutrinka pažeistų galūnių jutimai.
Dažniausiai ši reta liga diagnozuojama 30–40 metų amžiaus žmonėms, nors gali pasireikšti ir jaunesniame, ir vyresniame amžiuje. Pastebima, kad vyrai ja serga kiek dažniau. „Liga įtariama remiantis pacientų nusiskundimais, o patvirtinama klinikiniu ištyrimu, imunologiniais kraujo ar smegenų skysčio tyrimais, taip pat elektrofiziologiniais bei, esant poreikiui, vaizdiniais nervų tyrimais (magnetinio rezonanso tomografija ir/ar nervų ultragarsiniais tyrimais)“, – teigia E.
Grušauskienė. Nors ligą diagnozuoti nesunku, kartais ji gali būti painiojama su motorinio neurono ligomis ar kitomis uždegiminėmis polineuropatijomis.
Sužinojusi diagnozę, Ilona pajuto palengvėjimą: „Supratau, kad pagaliau žinau priežastį, dėl kurios jaučiuosi prastai. Su nekantrumu laukiau gydymo, nes tikėjau, kad jis bent truputį padės susigyventi su šia liga“, – dalijasi moteris.
Viltis ir gydymas: Intraveninis imunoglobulinas
Šiuo metu Ilonai taikomas gydymas intraveniniu imunoglobulinu. Prof. K. Petrikonio teigimu, šis medikamentas yra efektyvus daugiau nei 80 proc. pacientų, sergančių šia liga. „Intraveninis imunoglobulinas padeda sumažinti autoimunines (antikūnų) atakas prieš motorines nervų dalis, sutrikdančias nervinio impulso plitimą į raumenis. Dėl to raumenys nusilpsta, spazmuoja ar trūkčioja“, – aiškina profesorius. Reguliariai skiriant šiuos vaistus, galima ne tik sumažinti simptomus, bet ir sustabdyti ligos progresavimą. Medikai tikisi, kad ateityje atsiras dar efektyvesnių gydymo galimybių.
Ilona maždaug kas penkias savaites sugrįžta į Kauno klinikas gydymui. E. Grušauskienė patvirtina, kad po kiekvieno vaisto sulašinimo, praėjus kelioms dienoms, pastebimas reikšmingas būklės pagerėjimas, trunkantis apie keturias savaites, po kurio medikamentas turi būti skiriamas pakartotinai.
Ilona šio vaisto veikimą prilygina stebuklui: „Susileidus intraveninį imunoglobuliną, galiu dirbti, lankstyti rankas, kojas. Po diagnozės patvirtinimo liga pradėjo greitai progresuoti, bet gavusi šį vaistą, iš karto pasijutau geriau.“ E. Grušauskienė priduria, kad daugiažidininei motorinei neuropatijai būdingas itin geras atsakas po vaisto sulašinimo: pacientams ženkliai pagerėja raumenų jėga, jie sustiprėja, atsiranda energijos.
Ankstyvos diagnostikos ir nuolatinės priežiūros svarba
„Svarbiausia ligą įtarti, nustatyti ir skirti gydymą kiek įmanoma greičiau, kad uždegimas nervams pakenktų kuo mažiau, o skiriant vaistą, atsakas būtų stipresnis“, – pabrėžia E. Grušauskienė. Diagnozavus ligą ir ją gydant, taip pat svarbu vengti stipraus paciento būklės pablogėjimo, stengiantis palaikyti ją stabilią ir atitolinti progresavimą.
Per metus Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centre gydoma apie 10 pacientų, sergančių daugiažidinine motorine neuropatija. Centre dirba kvalifikuotų vaikų ir suaugusiųjų specialistų komandos, kurios užtikrina daugiadalykę diagnostiką ir priežiūrą, atitinkančią tarptautinius reikalavimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.