Daugelis žmonių puikiai žino, kas yra širdies draugai, o kas priešai, kokie veiksniai gali tapti tyliaisiais žudikais. Padidėjęs kraujospūdis ir aukštas blogojo cholesterolio kiekis kraujyje dažnai aptinkami atsitiktinai, nes ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simptomų ir neskuba tikrintis sveikatos. Tačiau laiku nediagnozuotos ir negydomos šios būklės gali turėti pražūtingų pasekmių.
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius pabrėžia, kad kiekvienuose namuose turėtų būti kraujospūdžio matavimo aparatas. Jo teigimu, saugodami širdį didžiausią darbą turime atlikti patys. Medikai gali suteikti daugybę patarimų: nerūkyti, kasdien nueiti bent tris kilometrus, reguliuoti kraujospūdį, kad viršutinė riba neviršytų 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, reguliariai tikrintis bendrą ir blogąjį cholesterolį, laikytis sveikos dietos ir išvengti nutukimo. Taip pat specialistai gali apskaičiuoti, ar per ateinančius dešimt metų žmogų ištiks infarktas, tačiau prevencija – mūsų rankose.
Fizinis aktyvumas – natūralus vaistas kraujospūdžiui
Kardiologas R. Kubilius patvirtina, kad fizinis aktyvumas gali veikti lyg tabletės. „Todėl sportuokime, stiprinkime kojų raumenis. Įrodyta, kad bent 30 minučių trukmės kasdienė fizinė veikla gali sumažinti kraujospūdį iki 9 mmHg“, – teigia profesorius. Susidūrus su padidėjusiu kraujospūdžiu, pirmiausia patariama pradėti nuo nemedikamentinių priemonių ir gyvenimo būdo pokyčių.
Jeigu nėra nustatyta 3-iojo laipsnio arterinės hipertenzijos (kai viršutinis kraujospūdis didesnis nei 180 mmHg, o apatinis daugiau nei 110 mmHg) ir pacientas nėra priskiriamas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei (kai rūko, nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis, serga cukriniu diabetu), rekomenduojama išbandyti nemedikamentines priemones. Tai reikalauja kantrybės ir nuoseklumo, nes reikia kelis mėnesius stebėti, kokią įtaką naujų gyvenimo įpročių ugdymas ir padidėjęs fizinis aktyvumas turi kraujospūdžio rodikliams.
Jei šios priemonės nepadeda, tuomet skiriami vaistai.
Prie nemedikamentinių priemonių, apsaugančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, priskiriamas ir naujų įpročių ugdymas. Gydytojas siūlytų atsisakyti alkoholio, kuris pasižymi žalingu poveikiu organizmui, ir pataria mesti rūkyti, nepaisant galimo kūno svorio padidėjimo.
Mitybos įpročiai ir širdies sveikata: ko vengti ir ką rinktis?
Sveikos gyvensenos ugdymas turi rimtą mokslinį pagrindimą. Jei nustatyta padidėjusio kraujospūdžio liga, būtina vengti antsvorio ir nutukimo. Faktai rodo, kad netekus vidutiniškai 1 kg kūno svorio arterinės hipertenzijos spaudimas sumažėja 1–2 mmHg.
Kitas svarbus žingsnis – išmokti valgyti be druskos. „Nebarstykime papildomai druskos ant patiekalų, kol jų neparagavome“, – pataria specialistas. Sūrių patiekalų mėgėjams gresia rimtas pavojus, nes perteklinis druskos kiekis organizme skatina vandens susikaupimą, o tai kenkia inkstams ir širdžiai.
Taip pat venkite saldintų, gazuotų ir energinių gėrimų. Subalansuota mityba gali veikti kaip stebuklas, nes jos poveikis kraujospūdžiui panašus kaip ir fizinio aktyvumo. Sveika valgyti šviežių vaisių ir daržovių, kuriose gausu mikroelemento kalio, mažinančio arterinį kraujospūdį.
Streso valdymas: ramybė – ilgesnio gyvenimo garantas
Profesorius R. Kubilius įspėja, kad pernelyg didelis džiaugsmas, kaip ir toks pat liūdesys, gali padidinti kraujospūdį ir netgi išprovokuoti širdies smūgį. Dažnai stresą patiriantiems ligoniams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, siūloma psichoterapija, kurios tikslas – išmokti valdyti emocijas.
Sugebėti susidoroti su stresu turėtų kiekvienas žmogus, norintis sulaukti ilgos senatvės. Svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, neužmiršti, jog trumpos atokvėpio valandėlės būtinos, kad galėtume išlikti kūrybingi ir darbingi.
Aukštas cholesterolis: mitybos įtaka ir pavojai
Širdies ir kraujagyslių ligos glaudžiai siejamos su netinkama mityba. Užkandžiai, vadinamasis greitas maistas ir patiekalai iš pusgaminių, nors ir padeda sutaupyti laiko, nėra geras pasirinkimas jūsų sveikatai.
Kadangi kartu su padidėjusio kraujospūdžio liga dažnai nustatomas ir aukštas cholesterolio kiekis, mitybai reikėtų skirti dar daugiau dėmesio. Vengti greitosios kulinarijos ir konditerijos gaminių dėl juose esančių nesveikų pagardų ir alyvpalmių aliejaus. Rekomenduojama riboti riebių pieno produktų, kiaulienos, kepsnių, šašlykų, rūkytų ir sunkiai virškinamų dešrų vartojimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką, jei esate 40 metų ir vyresnis vyras, arba 50 metų ir vyresnė moteris, taip pat asmenys, turintys padidėjusį kraujospūdį ir bent vieną rizikos veiksnį (rūkymas, nustatyta širdies liga pirmos eilės giminaičiams).
Specialisto konsultacijos dėl širdies ir kraujagyslių ligų gali prireikti ir tada, jei kraujospūdžio reikšmės siekia daugiau nei 140/90 mmHg, jei nustatytas diabetas, inkstų liga, reumatoidinis artritas, podagra ir kitos lėtinės ligos. Svarbu pažymėti, kad pirmuosius širdies ir kraujagyslių pažaidos požymius gali išduoti ir erekcijos sutrikimai, todėl gydytojas turėtų nepamiršti užduoti klausimų ir apie intymius dalykus.
Vitaminas D: daugiau nei kaulų tvirtumas – gyvybiškai svarbus širdžiai ir imunitetui
Nuo seno žinoma, kad vitaminas D būtinas kaulų struktūrai ir jų tvirtumui palaikyti. Tačiau papildyti šio vitamino atsargas svarbu ne tik pacientams, kuriems nustatytos kaulų ir raumenų, kepenų, inkstų ligos, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai. Įrodyta, kad sumažėjęs vitamino D kiekis organizme lemia padidėjusį arterinį kraujospūdį ar net ankstyvą širdies ligos pasireiškimą.
Mokslininkai pabrėžia ir vis didesnę vitamino D reikšmę sergantiesiems širdies nepakankamumu, o ilgalaikė normali vitamino D koncentracija kraujyje akivaizdžiai lemia ir didesnę žmogaus gyvenimo trukmę. Pastaruoju metu viso pasaulio mokslininkai rodo didelį susidomėjimą vitaminu D kaip priemone imunitetui stiprinti. Nustatyta, kad yra tiesioginis ryšys tarp vitamino D trūkumo ir sunkesnių COVID-19 infekcijos atvejų.
Štai keletas svarbių faktų apie vitamino D naudą:
- Hohenheimo (Vokietija) universiteto mokslininkų atliktas tyrimas susiejo vitamino D trūkumą, kai kurias ankstesnes ligas ir sunkius COVID-19 infekcijos atvejus.
- Buvo padarytos išvados, kad kai kurios neužkrečiamos ligos (padidėjęs kraujospūdis, diabetas, širdies ligos, medžiagų apykaitos sindromas) yra susijusios su maža vitamino D koncentracija kraujyje.
- Šios lėtinės ligos, taip pat vitamino D trūkumas didina pavojų, kad išsivystys sunki COVID-19 infekcijos forma.
- Tarptautinės mokslinės studijos atskleidė, kad vitaminas D turi poveikį imuninei sistemai, kovojančiai su įvairiomis ligomis ir infekcijomis, tarp jų ir COVID-19 virusu.
- Šį pavasarį 100 šalies medikų paragino Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę atkreipti dėmesį į teigiamą vitamino D naudą mažinant sunkių COVID-19 atvejų skaičių ir švelninant infekcijos pasekmes.
- Tyrimai rodo, kad pacientų, kurių organizme yra normalus vitamino D kiekis, mirštamumas yra net iki 15 kartų mažesnis, o sunkių komplikacijų, kai reikalinga plaučių ventiliacija, rizika yra šešis kartus mažesnė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.