Kas nutiktų, jei rytoj įvyktų branduolinis karas? Pasaulio žemės ūkis, koks jį pažįstame, greičiausiai žlugtų per kelias savaites. Saulės šviesa nepasiektų žemės pro tirštus suodžių debesis, temperatūra kristų iki drastiškai žemo lygio, o derlius pražūtų. Tai – branduolinės žiemos scenarijus, kuriame, regis, nėra vietos vilčiai.
Tačiau mokslininkai atskleidė netikėtą scenarijų: vienas organizmas ne tik išgyventų, bet ir suklestėtų. Tyrimai rodo, kad jūros dumbliai galėtų išmaitinti iki 1,2 milijardo žmonių net pačiomis juodžiausiomis sąlygomis. Ir priežastis tam – paradoksali.
Pasaulio pabaigos scenarijus: žemės ūkio žlugimas
Branduoliniai sprogimai į atmosferą pakeltų milžiniškus kiekius suodžių, sumažindami saulės šviesą net 90 procentų. Oro temperatūra kristų maždaug 9 laipsniais. Šie pokyčiai reikštų, kad vegetacijos sezonas sutrumpėtų iki minimumo, fotosintezė beveik sustotų, o javai, daržovės ir vaisiai visame pasaulyje pražūtų. Mokslininkų skaičiavimais, pasaulinė maisto gamyba sumažėtų net 90 procentų, o maisto sandėliai ištuštėtų vos per kelis mėnesius.
Gelbėtojas iš vandenyno gelmių: jūros dumbliai
Tačiau vandenynas – tai visai kita istorija. Paradoksalu, bet tie patys atmosferos pokyčiai, kurie nuniokotų sausumos augalus, jūros dumbliams atvertų naujas galimybes. Suodžiai atmosferoje sukeltų intensyvesnį vandens maišymąsi, o giluminis vanduo, kupinas maistinių medžiagų – azoto, fosforo ir geležies – pakiltų į paviršių. Būtent šiomis medžiagomis ir minta jūros dumbliai.
Jiems nereikia tiek daug saulės šviesos, kiek sausumos augalams, jiems nereikia dirvos. Jie auga vandenyje, kuris, ypač tropinėse zonose, išliktų santykinai šiltas. „Branduolinė žiema paradoksaliai sukuria idealias sąlygas jūros dumbliams,” rašo tyrėjai.
Ateities maistas? Iššūkiai ir sprendimai
Yra vienas esminis iššūkis: žmonės negali valgyti didelio kiekio jūros dumblių tiesiogiai, nes didelis jodo kiekis gali sukelti apsinuodijimą.
Tačiau dumbliai gali būti panaudoti kitais, ne mažiau svarbiais būdais:
- Kaip pašaras gyvuliams: karvės, kiaulės ir vištos gali virškinti dumblius ir paversti juos mėsa, pienu ar kiaušiniais, sukurdamos netiesioginį maisto šaltinį žmonėms.
- Kaip trąšos: dumblių biomasė gali praturtinti dirvą ir padėti atsigauti žemės ūkiui, kai sąlygos taps palankesnės.
- Kaip biokuras: dumbliai gali tapti svarbiu energijos šaltiniu transportui, šildymui ir elektros gamybai.
Mokslininkai skaičiuoja, kad jūros dumbliai galėtų patenkinti 50 procentų biokuro ir 10 procentų pašarų poreikio, o to pakaktų išgyventi kritiniam laikotarpiui po katastrofos.
Lenktynės su laiku: pasiruošimas katastrofai
Tarp branduolinio karo pradžios ir momento, kai žmonėms baigtųsi maisto atsargos, būtų maždaug 9–14 mėnesių. Per šį laikotarpį reikėtų skubiai įkurti jūros dumblių ūkius, užauginti pakankamai biomasės ir sukurti reikiamą perdirbimo infrastruktūrą. Ar tai įmanoma? Mokslininkai teigia, kad ribotai, bet taip.
Jūros dumbliai auga itin greitai; kai kurios rūšys biomasę padvigubina per kelias dienas. Tropinėse zonose – Meksikos įlankoje, Karibų jūroje, Pietryčių Azijoje – auginimas galėtų vykti ištisus metus. Tačiau tam reikalinga žaibiška reakcija: ūkiai turėtų būti steigiami iškart po katastrofos, nelaukiant, kol išseks maisto atsargos.
Šis tyrimas – ne fantastika, o rimtas mokslinis darbas, publikuotas recenzuojamuose žurnaluose. Jo išvada paprasta: net ir blogiausiu atveju išgyvenimas yra įmanomas, bet tik jei žinome, ką daryti.
Jūros dumbliai – ne vienintelis atsakymas, tačiau jie gali tapti gyvybės tiltu, padedančiu žmonijai išgyventi tamsiausius metus ir pradėti atstatymo procesą. Be to, ši technologija naudinga ir be katastrofos. Jūros dumblių ūkiai jau veikia Azijoje, tiekdami maistą, kosmetiką ir trąšas. Jie padeda absorbuoti anglies dioksidą, nekenkia žemės ūkio plotams ir reikalauja mažai išteklių. Galbūt ateityje jūros dumbliai taps kasdienybe – ne tik atsarginiu planu, o tiesiog dar vienu vertingu maisto šaltiniu. O krizės atveju – gyvybės linija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.