Daugelį metų tvirtai laikiausi nerašytos taisyklės: du litrai vandens per dieną, kad ir kas nutiktų. Nešiojausi gertuvę, skaičiavau stiklines ir nuolat jaučiausi kalta, jei nepavykdavo įvykdyti šios tariamai universalios normos. Vis dėlto, viskas pasikeitė, kai mano akis pasiekė naujo japonų mokslininkų tyrimo rezultatai, iš esmės griaunantys šį ilgus metus puoselėtą mitą.
Mitas, sugriautas mokslininkų: kodėl universalios normos nėra?
„Ta dviejų litrų rekomendacija – tiesiog mitas“, – paaiškina mitybos specialistė Rūta, turinti 11 metų patirtį konsultuojant tiek profesionalius sportininkus, tiek paprastus žmones. Ji toliau detalizuoja: „Japonų mokslininkai ištyrė beveik šešis tūkstančius žmonių ir aptiko visiškai kitokį vaizdą, nei buvome linkę manyti.“
Pasirodo, individualus vandens poreikis svyruoja nuo vieno iki daugiau nei dešimties litrų per dieną – tai priklauso nuo daugybės faktorių. Tyrimas, apėmęs 5604 žmones iš 23 šalių, nuo kūdikių iki 96 metų senolių, atskleidė milžinišką skirtumą. Sėdimą darbą biure dirbančiam žmogui gali pakakti ir litro vandens, o profesionalus sportininkas, intensyviai treniruodamasis, suvartoja virš dešimties litrų.
„Poreikį lemia ne skaičius ant butelio, o jūsų kūno signalai ir aplinkybės“, – teigia Rūta. – „Amžius, fizinis aktyvumas, klimatas, net profesija – viskas įtakoja vandens poreikį.“ Puikus pavyzdys – mano draugė Jurgita, 44 metų, dirbanti sandėlyje. „Kolegos juokdavosi, kad geriu kaip kupranugaris“, – pasakojo ji. – „Bet man tiesiog reikia daugiau – nuolatinis judėjimas, šiluma, prakaitavimas. Du litrai būtų per mažai.“ Tuo tarpu jos sesuo, dirbanti buhalterijoje, jaučiasi puikiai su perpus mažesniu kiekiu.
Vandens balansas: ką iš tiesų matuoja mūsų organizmas?
Japonų tyrimas gilinosi į tris pagrindinius aspektus: kiek vandens gauname su gėrimais ir maistu, kiek jo susidaro ląstelių viduje vykstančių procesų metu ir kiek prarandame per kvėpavimą, prakaitavimą bei šlapinimąsi. „Vanduo cirkuliuoja per organizmą nuolat“, – aiškina specialistė.
– „Tai ne stacionarus baseinas, o tekanti upė. Kiek įteka – tiek ir išteka, siekiant palaikyti gyvybiškai svarbią pusiausvyrą.“
Mano kaimynas Vytautas, 58 metų, pradėjęs bėgioti po penkiasdešimtmečio, patyrė tai savo kailiu. „Pirmą mėnesį gėriau kaip visada – ir jaučiausi siaubingai“, – prisipažino jis. – „Treneris patarė dvigubai padidinti vandens kiekį treniruočių dienomis. Skirtumas – kaip diena ir naktis.“ Tai puikiai iliustruoja, kaip organizmo poreikiai keičiasi priklausomai nuo fizinio aktyvumo.
Klausykite savo kūno: praktiniai hidratacijos patarimai
Užuot aklai skaičiavę stiklines, geriau stebėti savo kūno siunčiamus signalus. Šlapimo spalva – vienas paprasčiausių ir patikimiausių rodiklių: šviesi geltona spalva rodo pakankamą hidrataciją, o tamsi gintarinė – skysčių trūkumą. „Jei jaučiate nuovargį, galvos skausmą, sunkiai koncentruojatės – pirmas klausimas sau turėtų būti: ar pakankamai gėriau?“ – pataria mitybos specialistė Rūta.
Sportininkams ji rekomenduoja pasverti save prieš ir po treniruotės. Jei svoris nukrito daugiau nei dviem procentais, tai aiškus ženklas, kad skysčių nepakako ir būtina kompensuoti praradimą. Net mano skeptiškoji mama, 65 metų, iš pradžių juokėsi iš „medicinos eksperimentų namuose“, stebėdama šlapimo spalvą. Tačiau po mėnesio pripažino: „Dabar tiksliai žinau, kada reikia stiklinės, o kada – visos gertuvės.“
Galbūt kartais geriausia taisyklė yra jokių taisyklių. Tiesiog atidžiai klausykitės savo kūno – jis žino geriau už bet kokį universalų skaičių ir tiksliausiai nurodys, kiek vandens jums iš tiesų reikia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.