Gydytojai specialistai pastebi nerimą keliančią tendenciją: pagalbos dėl vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos dažnai kreipiamasi tik tada, kai liga būna stipriai pažengusi. Nors visuomenėje vis dar sklando mitai apie staigius atminties praradimus, specialistės pabrėžia – pokyčiai vyksta pamažu, o juos pastebėti trukdo paviršutiniškas bendravimas.
Skirtinga sutrikimų kilmė ir „organinė“ depresija
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė-psychoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė aiškina, kad senatvėje psichikos sutrikimai dažnai turi fiziologinį pagrindą. Pavyzdžiui, vadinamoji organinė depresija gali kilti dėl smegenų kraujagyslių aterosklerozės, kuri sutrikdo kraujotaką.
„Organinė depresija – tai depresija, kurios priežastis tam tikri organiniai smegenyse vykstantys pakitimai. Tokios depresijos priežastimi gali tapti smegenų kraugyslių aterosklerozė, dėl kurios sutrinka kraujotaka“, – teigia R. Mazaliauskienė. Pasak specialistės, tokiais atvejais nepakanka gydyti tik nuotaikos sutrikimą – būtina gerinti smegenų mitybą ar taikyti atstatomąjį gydymą po traumų.
„Žaibiškos“ demencijos mitas
Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Neringa Petraitienė pabrėžia, kad terminas „žaibiška demencija“ yra labiau juokas nei medicininė realybė. „Deja, pacientai pas mus neretai atvyksta, kai demencija jau būna gerokai pažengusi. Juokaujame, kad yra labai paplitusi „žaibiška demencija“. Iš tikrųjų „žaibiškos“ demencijos nebūna – ji atsiranda palaipsniui“, – sako gydytoja.
Kadangi liga vystosi lėtai, kartu gyvenantiems artimiesiems sunku užfiksuoti kasdienius pokyčius. R. Mazaliauskienė pastebi: „Tiek depresija, tiek demencija vystosi labai pamažu ir visą laiką būnant su žmogumi sunku fiksuoti pokyčius. Taip praleidžiama ankstyvoji ligos fazė.“ Be to, patys senoliai, pajutę atminties prastėjimą, dažnai linkę tai slėpti – pavyzdžiui, pradeda viską užsirašinėti, kad aplinkiniai nepastebėtų jų užmaršumo.
Kaip atpažinti pirmuosius simptomus?
Norint laiku pastebėti artėjančią ligą, būtina atkreipti dėmesį ne tik į atmintį, bet ir į elgsenos pokyčius.
Neringa Petraitienė pataria vengti paviršutiniškų pokalbių, kuriuose apsiribojama trumpais atsakymais. Reikėtų stebėti, kaip senolis tvarkosi buityje, ar nekinta jo higienos įpročiai bei socialiniai įgūdžiai.
Psichikos sutrikimus taip pat gali išduoti keisti nusiskundimai: „Apie psichikos sutrikimus taip pat signalizuoja išsakomi akivaizdžiai keisti dalykai, tarkime, nusiskundimai, kad užuodžia kažkokius dūmus, pučiamus per rozetę, kaltinimas, kad kaimynai išvogė maistą iš šaldytuvo“, – pasakoja specialistės.
Kompleksinė pagalba ir gydymo galimybės
Nors diagnozė gali gąsdinti, Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje teikiama daugialypė pagalba. Čia dirba ne tik psichiatrai, bet ir neurologai, ergoterapeutai bei vidaus ligų gydytojai, prižiūrintys gretutines ligas. Specialistai gali atlikti galvos kompiuterinę tomografiją, atminties ir pažinimo funkcijų tyrimus.
Gydymo prognozės tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos. Jei laiku kreipiamasi pagalbos, galima sėkmingai suvaldyti tokius simptomus kaip haliucinacijos, agresija ar nemiga. Tai ne tik pagerina paties paciento gyvenimo kokybę, bet ir palengvina naštą jo artimiesiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.