Klastinga liga, apie kurią dažnai nė neįtariame: profesorius įspėja, kaip atpažinti pavojų

Aterosklerozė: tyli grėsmė jūsų širdžiai

Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius perspėja, kad aterosklerozė yra klastinga liga, kurios pradžią pastebėti itin sunku. Nors ši būklė dažnai vadinama „tylia“, jos padariniai gali būti lemtingi visam gyvenimui. Gydytojo teigimu, nuspėti, kuriam pacientui liga pradės progresuoti, yra sudėtinga, todėl būtina suprasti rizikos veiksnius.

Kodėl liga lieka nepastebėta?

Aterosklerozinė plokštelė formuojasi kraujagyslių sienelėse, o procesas prasideda nuo lėtinio uždegimo. „Širdies kraujagyslei susiaurėjus iki 50 proc. liga gali būti nebyli, pacientas dažniausiai nieko nejaučia“, – pastebi profesorius R. Kubilius. Tik kraujagyslei dar labiau susiaurėjus, fizinio krūvio metu žmogus gali pajusti skausmą krūtinėje – tai ženklas, kad liga iš besimptomės stadijos perėjo į klinikinę.

Rizikos veiksniai: nuo rūkymo iki streso

Pagrindiniais aterosklerozės „varikliais“ išlieka aukštas arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ir rūkymas. Visgi, šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas prideda naujų grėsmių. „Šią vasarą turėjome patirti naujuosius rizikos veiksnius, tai padidėjęs aplinkos karštis, kietųjų dalelių koncentracija aplinkoje, triukšmas, mažesnė nei 6 valandų miego trukmė, depresinė nuotaika, patiriamas stresas, neabejotinai visos šios priežastys susijusios ir sukelia neigiamą poveikį“, – teigia kardiologas.

Jaunystė – ne garantija

Nors rizika didėja sulaukus 60-ies, gydytojas pabrėžia, kad netinkami įpročiai jaunystėje gali sukelti infarktą net ir 17-mečiams. Profesorius ragina jau nuo 20-ties metų tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje ir arterinį kraujospūdį. Taip pat įspėjama, kad elektroninės cigaretės nėra saugi alternatyva, o jų žala širdies sistemai yra akivaizdi.

Kaip apsaugoti širdį?

Sveika mityba, kurioje gausu šviežių daržovių, vaisių ir mažiau sūrių ar saldžių produktų, yra pagrindinis kelias į širdies sveikatą. Gydytojas taip pat primena fizinio aktyvumo svarbą: „Šiandien mokslininkai yra įrodę, kad 10 tūkstančių žingsnių per dieną nėra tiesiog gražus skaičius ar marketingo triukas, pacientams tai tikrai veikia“. Derindami mitybą, fizinį aktyvumą ir streso valdymą, galite ženkliai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *