Kraujo vėžiu sergančių pacientų kova reanimacijoje: kodėl mirštamumas išlieka toks aukštas?

Tyrimo tikslas – suprasti kritinių būklių eigą

Birželio pabaigoje apgintoje daktaro disertacijoje buvo detaliai analizuojamas organų sistemų funkcijų sutrikimų paplitimas ir mirštamumas tarp onkohematologinių ligonių, gydomų reanimacijos skyriuose. Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kodėl kraujo vėžiu sergantys pacientai, patekę į reanimaciją, susiduria su itin didelės rizikos veiksniais.

„Mūsų tyrimas parodė, kad mirštamumas siekė 45 proc., tai taip pat yra daug – miršta 1 iš 2 ligonių. Visgi, apie tai, kokia situacija yra Lietuvos klinikų, didžiausiame Baltijos regione pagal kraujo čiulpų transplantacijų skaičių, centre duomenų neturėjome. Todėl atlikome tyrimą, kad pažiūrėtume, kaip sekasi gydymas, kokios yra ligonių mirštamumo tikimybę didinančios priežastys ir ką mes galime pakeisti, siekdami pagerinti šią situaciją“, – teigė tyrimo autorius.

Ilgalaikės pasekmės po reanimacijos

Tyrimo rezultatai atskleidė nerimą keliančią statistiką: metus laiko po gydymo reanimacijoje išgyveno tik 1 iš 4 pacientų. Specialistų teigimu, po tokio intensyvaus gydymo žmonės patiria didžiulį fizinį išsekimą, raumenų silpnumą ir nervų sistemos nuovargį. Tyrimai rodo, kad nė vienas pacientas per metus laiko pilnai negrįžta į pradinę fizinę būklę.

Visgi tyrėjai pastebi vilties teikiančių tendencijų – kai kraujo vėžiu sergantis pacientas iš reanimacijos sėkmingai perkeliamas į bendrąją palatą, jo išgyvenamumo tikimybė tampa tokia pati, kaip asmens, niekada nebuvusio reanimacijoje. Be to, vyresnio amžiaus pacientai turi lygiai tokius pačius šansus išgyventi kaip ir jaunesni, kas rodo individualaus požiūrio svarbą.

Būtinybė ankstyvai diagnostikai

Svarbiausia tyrimo išvada – kraujo ligomis sergančius pacientus į reanimacijos skyrių dažnai tenka perkelti per vėlai. „Mums atrodė, kad juos perkeliame anksti, vos pablogėjus jų būklei, tačiau atlikę tyrimą pamatėme, kad tai padarome per vėlai“, – pripažįsta tyrėjai.

Ateities planuose numatyta įdiegti specialią vertinimo skalę, kuri padėtų tiksliau aptikti kritinės būklės pacientus ir užtikrinti skubesnę pagalbą. Taip pat svarstoma galimybė kurti biobanką, kuris kauptų kraujo mėginius mokslo plėtrai ir padėtų ateityje geriau suprasti onkohematologinių ligų eigą kritinėmis aplinkybėmis.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 5 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *