Tyrimo tikslas – suprasti kritinių būklių eigą
Birželio pabaigoje apgintoje daktaro disertacijoje buvo detaliai analizuojamas organų sistemų funkcijų sutrikimų paplitimas ir mirštamumas tarp onkohematologinių ligonių, gydomų reanimacijos skyriuose. Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kodėl kraujo vėžiu sergantys pacientai, patekę į reanimaciją, susiduria su itin didelės rizikos veiksniais.
„Mūsų tyrimas parodė, kad mirštamumas siekė 45 proc., tai taip pat yra daug – miršta 1 iš 2 ligonių. Visgi, apie tai, kokia situacija yra Lietuvos klinikų, didžiausiame Baltijos regione pagal kraujo čiulpų transplantacijų skaičių, centre duomenų neturėjome. Todėl atlikome tyrimą, kad pažiūrėtume, kaip sekasi gydymas, kokios yra ligonių mirštamumo tikimybę didinančios priežastys ir ką mes galime pakeisti, siekdami pagerinti šią situaciją“, – teigė tyrimo autorius.
Ilgalaikės pasekmės po reanimacijos
Tyrimo rezultatai atskleidė nerimą keliančią statistiką: metus laiko po gydymo reanimacijoje išgyveno tik 1 iš 4 pacientų. Specialistų teigimu, po tokio intensyvaus gydymo žmonės patiria didžiulį fizinį išsekimą, raumenų silpnumą ir nervų sistemos nuovargį. Tyrimai rodo, kad nė vienas pacientas per metus laiko pilnai negrįžta į pradinę fizinę būklę.
Visgi tyrėjai pastebi vilties teikiančių tendencijų – kai kraujo vėžiu sergantis pacientas iš reanimacijos sėkmingai perkeliamas į bendrąją palatą, jo išgyvenamumo tikimybė tampa tokia pati, kaip asmens, niekada nebuvusio reanimacijoje. Be to, vyresnio amžiaus pacientai turi lygiai tokius pačius šansus išgyventi kaip ir jaunesni, kas rodo individualaus požiūrio svarbą.
Būtinybė ankstyvai diagnostikai
Svarbiausia tyrimo išvada – kraujo ligomis sergančius pacientus į reanimacijos skyrių dažnai tenka perkelti per vėlai. „Mums atrodė, kad juos perkeliame anksti, vos pablogėjus jų būklei, tačiau atlikę tyrimą pamatėme, kad tai padarome per vėlai“, – pripažįsta tyrėjai.
Ateities planuose numatyta įdiegti specialią vertinimo skalę, kuri padėtų tiksliau aptikti kritinės būklės pacientus ir užtikrinti skubesnę pagalbą. Taip pat svarstoma galimybė kurti biobanką, kuris kauptų kraujo mėginius mokslo plėtrai ir padėtų ateityje geriau suprasti onkohematologinių ligų eigą kritinėmis aplinkybėmis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.