Paslėptas pavojus: kodėl nejaučiate ligos simptomų?
Virusinis hepatitas B neretai vadinamas tyliuoju žudiku, nes žmogus gali nešioti šį virusą organizme, tačiau nejausti jokių specifinių klinikinių simptomų. Tai reiškia, kad sergantis asmuo gali ilgą laiką nežinoti apie savo būklę, tačiau vis tiek sėkmingai platinti infekciją kitiems. „Tai ir yra pagrindinis šios ligos pavojus“, – pabrėžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai.
Sėkmės istorija ir mažėjančios skiepijimo apimtys
Prieš daugiau nei du dešimtmečius pradėjus masinį naujagimių skiepijimą nuo hepatito B, sergamumo rodikliai Lietuvoje drastiškai sumažėjo. Pavyzdžiui, 1998 metais fiksuoti 12,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2017 metais šis rodiklis sumenko iki 0,5. Vis dėlto, pastaraisiais metais stebimos nerimą keliančios tendencijos – vaikų skiepijimo aprėptys palaipsniui mažėja, todėl medikai ragina tėvus būti budresnius ir atsakingai vertinti rizikas.
Kaip apsisaugoti ir atpažinti grėsmę?
Specialistai primena, kad hepatitu B užsikrečiama per kraują bei nesaugių lytinių santykių metu. Rizikingos situacijos apima ne tik švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, bet ir tatuiruočių darymą, auskarų vėrimą ar kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai. Tyrimai rodo, kad pilnas vakcinacijos kursas (trys dozės) užtikrina patikimą apsaugą mažiausiai 15 metų, o neretai – ir visam gyvenimui.
Norint įsitikinti savo sveikatos būkle, vienintelis patikimas būdas yra atlikti laboratorinį kraujo tyrimą, kurio metu ieškoma specifinių viruso serologinių žymenų. Ankstyva diagnostika ne tik padeda išsaugoti kepenų funkciją, bet ir apsaugo aplinkinius nuo galimos infekcijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.