Smegenų kraujagyslės išsiplėtimas, medicinoje žinomas kaip aneurizma, dažnai prilyginamas tiksinčiai bombai galvoje. Ši klastinga būklė gali baigtis mirtinu kraujo išsiliejimu į smegenis, neretai diagnozuojama per vėlai arba apie jos gydymo galimybes pacientai sužino tik po nelaimės. Tokių istorijų Lietuvoje netrūksta, o visuomenės informuotumo stoka apie šią ligą kelia didelį nerimą.
Nematomas pavojus: negandos istorija ir neišnaudotos galimybės
Vieno vyro, vardu Zigmas, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis po tragiškos žmonos mirties. Prieš ketverius metus moteriai buvo diagnozuotos išsiplėtusios smegenų kraujagyslės. Tuomet konsultavęs medikas kalbėjo apie sudėtingą neurochirurginę operaciją, reikalaujančią kaukolės atvėrimo, ir guodė ją tikėdamasis, kad „gal nieko bloga neatsitiks“. Deja, apie endovaskulinį gydymo būdą, kuris galėjo užakinti išsiplėtusią kraujagyslę per kirkšnies arteriją ir išgelbėti gyvybę, ji nebuvo informuota.
Nelaimės išvengti nepavyko. Šią vasarą kraujui išsiliejus į smegenis, moteris buvo skubiai operuota, bet medikams jos gyvybės išgelbėti nepavyko. „Suprantu medikus, kurie padarė viską, ką galėjo. Bet anksčiau mano žmona tikrai būtų sutikusi atlikti profilaktinę endovaskulinę procedūrą, tačiau niekas apie tai jos neinformavo“, – apgailestavo Zigmas.
Sėkmės istorija: išgelbėta gyvybė ir antrasis gimtadienis
Zarasuose gyvenančiai 47-erių Jolantai Konošovienei pasisekė kur kas labiau. Pernai gegužės 22-ąją jai trūko aneurizma ir moteris prarado sąmonę. Laimė, tuo metu Jolanta namuose buvo ne viena, o vyras ją skubiai nugabeno į ligoninę.
„Manęs jau nebūtų, jei ne vyras, kuris nešė mane ant rankų ir vežė į ligoninę. Prisimenu, trumpam atgavusi sąmonę kalbėjau, kad noriu dar gyventi, nenoriu mirti kaip mano tėvas, kuriam aneurizma trūko sulaukus vos 50-ies“, – pasakojo Jolanta. Atvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jai buvo skubiai atlikta smegenų aneurizmos endovaskulinė embolizacija.
Medikus ji vadina savo angelais sargais, o gegužės 22-ąją – savo antruoju gimtadieniu.
Jolanta priminė, kad jos aneurizma buvo aptikta prieš dešimtmetį, tačiau tuomet niekas neįspėjo apie galimas grėsmes. Praėjus dešimtmečiui, ji išaugo ir plyšo. „Kilus menkiausiam įtarimui dėl išsiplėtusios kraujagyslės smegenyse būtina tikrintis sveikatą, ieškoti pagalbos ir atlikti profilaktinę procedūrą“, – ragina Jolanta, pabrėždama profilaktinių tyrimų svarbą, ypač turintiems šeimos istoriją.
Modernus gydymas: endovaskulinė embolizacija – kelias į pasveikimą
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas ragina nelaukti, kol aneurizma plyš, mat ji dažniausiai nesukelia simptomų, kol neįvyksta plyšimas. Jis pabrėžia šiuolaikinio endovaskulinio gydymo būdo – aneurizmos embolizacijos – privalumus. Šis metodas, pasižymintis aukštu saugumu ir efektyvumu, prilygsta tradicinei atvirajai neurochirurginei operacijai.
Endovaskulinė procedūra atliekama per kirkšnies kraujagyslę, specialiais kateteriais pasiekiant galvos smegenyse susidariusią aneurizmą ir iš vidaus ją „uždaroma“ specialiomis spiralėmis. Tai minimaliai invazyvi procedūra, po kurios lieka tik vos pastebimas adatos dūris, mažiau žalojama audinių, o pacientai greičiau pasveiksta. Šią procedūrą atlieka intervencinis radiologas.
Rizikos veiksniai ir prevencijos svarba
Aneurizma dažnai aptinkama atsitiktinai, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių. Manoma, kad apie penkis procentus populiacijos turi tokią patologiją. Tyrimai rodo, kad dažniausiai aneurizma plyšta žmonėms nuo 40 iki 60 metų. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra blogai valdomas aukštas kraujospūdis, rūkymas ir genetinis polinkis.
Vaistai aneurizmos neišgydo. Kai ji plyšta, tikimybė, kad žmogus liks gyvas, sudaro vos 50 procentų. Išgyvenusiųjų laukia sudėtinga reabilitacija, kadangi apie 80 procentų kenčia nuo liekamųjų reiškinių, galinčių sukelti neįgalumą. „Blogiausia, kad daugelis aneurizmą turinčių žmonių nesiskundžia sveikatos sutrikimais, dėl to nejaučia poreikio eiti išsitirti magnetinio rezonanso būdu. Jie sužino apie aneurizmą, kai būna plyšusi“, – įspėjo A. Širvinskas, ragindamas nedelsti ir pasitikrinti.
Visuomenės informuotumo stoka – didelė problema
Lietuvoje atlikta sociologinė apklausa atskleidė nerimą keliančius faktus: vos 40 procentų apklaustųjų prisipažino žinantys, kas yra aneurizma. Tik 45 procentai žinojo, kad plyšusi aneurizma gali baigtis mirtimi, o teiginiui, kad dažniausiai aneurizma nesukelia jokių simptomų, bet tai pavojinga, pritarė vos 7 procentai.
Šie duomenys rodo, kad būtina didinti visuomenės informuotumą apie smegenų aneurizmas, jų rizikos veiksnius ir modernias gydymo galimybes, kad kuo daugiau gyvybių būtų išgelbėta, o žmonės galėtų išvengti tragiškų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.