Vasaros sezonas džiugina šiluma ir gamtos grožiu, tačiau kartu atneša ir susidūrimus su įvairiais vabzdžiais ar net gyvatėmis. Nors dauguma įkandimų ar įgėlimų yra nepavojingi, kai kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Kaip atskirti, kada reikalinga skubi medicininė pagalba ir kaip elgtis ekstremaliose situacijose? Apie tai pataria šeimos gydytoja Vida Uzelienė.
Kraują siurbiantys vabzdžiai: erkės, uodai ir akliai
Uodai, akliai ir kiti mašalai, priešingai nei daugelis mano, ne kanda, o siurbia kraują. Jie įduria straubliuką į odą ir suleidžia seiles, kurios mažina skausmą, skystina kraują ir neleidžia jam krešėti. Tik uodų patelės siurbia kraują, reikalingą kiaušinėlių auginimui. Įsisiurbimo vietoje dažnai atsiranda deginimo jausmas, paraudimas, patinimas ar net pūlinys.
Erkės taip pat siurbia kraują ir gali įsisiurbti bet kurioje vystymosi stadijoje. Jos maitinasi nuo 3 iki 6 dienų, o kuo ilgiau erkė prisitvirtinusi, tuo didesnė rizika užsikrėsti Laimo liga ar erkiniu encefalitu. Erkės seilės gali sukelti ir vietinę alerginę reakciją, kuri gali atrodyti bauginančiai, net jei ligos užkrato nėra.
Geliantys vabzdžiai: bitės, vapsvos ir kamanės
Bitės, vapsvos, kamanės ir skruzdėlės kraujo nesiurbia, bet įgelia specialiu geluonimi, suleisdamos įvairių baltymų, fermentų ir histamino turintį skystį. Bičių nuoduose esantys alergenai, tokie kaip apaminas ir melitinas, dirgina nervų galūnes ir sukelia skausmą bei alergines reakcijas. Bičių geluonis turi spygliais išsidėsčiusį smaigalį, todėl ištraukti jį sudėtinga, o geluonies aparatas dažnai atsiskiria nuo bitės kūno, sukeldamas jai mirtį.
Alerginės reakcijos ir jų pavojai
Jautrumas bičių nuodams pasireiškia apie 40% suaugusiųjų ir 50% vaikų. Dažniausia yra didesnis nei 10 cm skersmens patinimas, trunkantis ilgiau nei 24 valandas. Sisteminės (anafilaksinės) reakcijos pasireiškia rečiau (iki 5% įgeltųjų), bet gali būti pavojingos gyvybei.
Įdomu tai, kad alergija medui nebūtinai reiškia alergiją bičių nuodams, ir atvirkščiai, nors bičių produktai alergiškiems žmonėms visada turėtų būti vartojami atsargiai.
Angies įkandimas: simptomai ir pirmoji pagalba
Lietuvoje vienintelė nuodinga gyvatė – angis – kasmet įgelia apie 60–70 žmonių. Angies įkandimą išduoda du kraujuojantys, per centimetrą nutolę taškai odoje, aplink kuriuos atsiranda patinimas ar pamėlynavimas. Dažniausiai (70% atvejų) suleidžiami toksiški nuodai.
Įkandus angiai, leiskite žaizdai kraujuoti apie 30 sekundžių, kad pasišalintų dalis nuodų. Niekada nebandykite išsiurbti nuodų burna! Įgėlimo vietą nuplaukite švariu vandeniu, nuimkite papuošalus ir laikrodį. Uždėkite šaltą kompresą, kad sumažintumėte skausmą ir sulėtintumėte nuodų plitimą. Nors nuodų koncentracija suaugusiam žmogui dažnai nėra mirtina, visada nedelsiant kreipkitės į medikus, ypač jei esate alergiški.
Ką daryti įgėlus vabzdžiui ar įsisiurbus erkei?
Bitė: Kuo greičiau pašalinkite geluonį, nubraukdami jį švariu daiktu (peiliu, kortele), bet ne spausdami pincetu, kad neįšvirkštumėte daugiau nuodų. Naujausi tyrimai rodo, kad skausmą ir patinimą efektyviai mažina vietinis šiltas (51 laipsnio temperatūros) kompresas, laikomas iki 10 minučių. Esant patinimui, niežuliui ar skausmui, išgerkite priešalerginių ar nuskausminančių vaistų ir palaikykite galūnę pakeltą.
Erkė: Grįžę iš gamtos atidžiai apžiūrėkite kūną. Pastebėję įsisiurbusią erkę, stipriai suimkite ją prie pat odos galvos srityje ir ištraukite. Vietą nuplaukite muilu ir vandeniu, dezinfekuokite. Apie 10 dienų stebėkite įsisiurbimo vietą (ar keičiasi spalva, ar plinta bėrimas) ir savo bendrą būklę. Jei pakyla temperatūra, skauda gerklę, galvą ar svaigsta galva, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kada kreiptis į medikus? Kritinės situacijos
Tiek po vabzdžių, tiek po angies įkandimo gali pasireikšti pavojingos alerginės reakcijos. Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos arba kvieskite greitąją, jei:
- Žmogus ima dusti, jaučia silpnumą ar svaigsta galva.
- Nukentėjusysis netenka sąmonės, nustoja kvėpuoti (reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti pagalbą).
- Patinimas plinta ir simptomai sunkėja.
- Buvo įgelta į burną ar ryklę – tai gali užblokuoti kvėpavimo takus.
- Pasireiškia anafilaksinio šoko požymiai: veido, liežuvio tinimas, balso prikimimas ar švokštimas. Tokiu atveju reikia skubiai išgerti antialerginių vaistų arba kreiptis į gydymo įstaigą.
Alergiškiems asmenims vasaros metu rekomenduojama visada turėti su savimi adrenalino ampulę, kurią sušvirkščiama į šlaunies ar peties raumenį iškart po įgėlimo.
Prevencija – geriausia apsauga gamtoje
Grįžę iš gamtos visada atidžiai apžiūrėkite drabužius ir kūną. Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai. Nors repelentai atbaido kandančius vabzdžius (uodus), jie neveiksmingi prieš geliančius (bites, vapsvas). Norėdami išvengti nemalonių susidūrimų, gamtoje venkite saldžių gėrimų ir maisto, nebaidykite priskridusių vabzdžių, o ramiai atsitraukite. Ypatingai svarbu nelaikyti atidarytų butelių ar skardinių, į kuriuos gali įkristi vabzdžiai, ir išgerti juos kartu su gėrimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.