Naujausi duomenys atskleidžia nerimą keliančią tendenciją Lietuvoje – pernai šalies gyventojai suvartojo daugiau alkoholio, o tai atsispindi ir liūdnoje mirčių statistikoje. Nors kai kurie socialiniai rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu, rodo pagerėjimą, bendras vaizdas verčia sunerimti.
Alkoholio rinkos tendencijos: augimas ir kainų pokyčiai
2021 metais mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse buvo parduota 3,3 mln. dekalitrų stipriųjų alkoholinių gėrimų (degavodžiai, viskis, brendis ir kiti), kas yra 11,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų pardavimai taip pat išaugo – pasiekė 4,7 mln. dekalitrų, arba 14,2 proc. daugiau. Vienintelis gėrimas, kurio pardavimai sumažėjo, buvo alus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,3 proc. mažiau nei 2020 metais.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,4 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas (5,3 proc.), importinis alus (4 proc.), stiprūs likeriai (1,8 proc.), vermutas (1,5 proc.) ir trauktinės (0,7 proc.). Tuo tarpu brendis atpigo 0,8 proc., o importinė degtinė – 0,6 proc.
Gamybos ir prekybos apimtys: įspūdingi augimo rodikliai
Lietuvoje 2021 metais pagaminta 0,967 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (perskaičiavus į absoliutų alkoholį) – tai 15,2 proc. daugiau nei užpernai. Vynuogių vyno ir vermuto gamyba padidėjo 9,1 proc. (iki 0,749 mln. dekalitrų), o fermentuotų gėrimų – 9,3 proc. (iki 4,6 mln. dekalitrų). Šiame segmente ypač išsiskyrė sidro gamybos augimas (25,7 proc.) ir putojančių fermentuotų gėrimų (13,2 proc.), nors neputojančių gėrimų ir vaisių bei uogų vyno gamyba sumažėjo atitinkamai 12,8 proc. ir 16,6 proc.
Alaus gamyba taip pat didėjo – 5 proc., pasiekdama 33,6 mln. dekalitrų. Importo ir eksporto srityse pernai labiausiai išaugo alaus (atitinkamai 11 proc. ir 4,7 proc.) bei vyno (atitinkamai 4,3 proc. ir 5,7 proc.) apimtys. Spiritinių gėrimų importas didėjo 3,1 proc., eksportas – 1,4 proc., o fermentuotų gėrimų – atitinkamai 19 proc. ir 11,7 proc. Bendrai, alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų alkoholį, gamyba, importas, eksportas ir pardavimas per metus augo.
Niūrios pasekmės sveikatai: augantis ligotumas ir mirtingumas
Higienos instituto duomenimis, 2021 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo nustatyta 23,7 tūkst.
asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 846 sergantieji, o tai šiek tiek daugiau nei 2020 metais. Dažniausios diagnozės apėmė alkoholinę priklausomybę (598,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinį poveikį (130,5 atvejo) ir alkoholinę psichozę (79,9 atvejo).
Nerimą kelia ir konkrečių ligų atvejų padidėjimas: alkoholio sukeltos polineuropatijos atvejų padaugėjo 10,6 proc., alkoholinės kepenų ligos – 9,1 proc., o nervų sistemos degeneracijos – 5 proc. Ypač didelis ligotumas nustatytas 30–39 metų vyrams, jų rodiklis 3,4 karto viršijo moterų. Tiesa, Higienos institutas perspėja, kad 2020–2021 metų duomenis reikėtų vertinti atsargiai dėl COVID-19 pandemijos nulemtų planinių paslaugų ribojimų ir sumažėjusio gyventojų lankymosi sveikatos įstaigose.
Tragiškiausia statistika – mirčių skaičius. Pernai dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 678 žmonės – net 80 daugiau nei 2020 metais. Dažniausios mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (51 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (20,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,6 proc.). Vyrų mirtingumas nuo šių ligų ir toliau išlieka gerokai didesnis, 3,4 karto viršydamas moterų rodiklį.
Specialistė atskleidžia: klaidos alkoholikų šeimose
Nors konkretūs tyrimo duomenys nepateikiami, specialistai nuolat akcentuoja, kad alkoholio problemos mastą ir pasekmes dar labiau gilina klaidingas elgesys šeimose. Dažnai artimieji, bandydami padėti, patys daro dideles klaidas, kurios gali ne tik nepadėti, bet ir sustiprinti priklausomybę, prisidėti prie jos plitimo ir didinti kančią.
Socialinis aspektas: Nusikaltimų ir avarijų mažėjimas, bet didesnė rizika darbe
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2021 metais neblaivūs asmenys padarė 33,3 proc. (9,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų, kas yra 16,9 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Policijos departamentas praneša, kad neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo 13,9 proc. (iki 334), o neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų – 26,7 proc. Šiuose įvykiuose žuvo 46 žmonės ir buvo sužeisti 499. Tačiau, nepaisant šio sumažėjimo, Valstybinės darbo inspekcijos duomenys rodo, kad nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių žuvo 48 žmonės, atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs, skaičius išaugo – 10 žuvusiųjų buvo neblaivūs, lyginant su 2 atvejais 2020 metais.
Apibendrinimas: paradoksalus vaizdas ir ateities iššūkiai
Apibendrinant, Lietuva susiduria su paradoksaliu alkoholio vartojimo paveikslu. Nors pardavimai, gamyba ir importas auga, o tai rodo didesnį prieinamumą ir vartojimą, pastebimas teigiamas pokytis mažėjant alkoholio sukeltiems nusikaltimams ir eismo įvykiams. Vis dėlto, grėsmingai didėja su alkoholio vartojimu tiesiogiai susijusių ligų ir mirčių skaičius, o tai rodo gilėjančią priklausomybės problemą ir didelę riziką visuomenės sveikatai. Ši situacija reikalauja kompleksinių sprendimų ir nuolatinio dėmesio prevencijai, ypač atsižvelgiant į specialistų perspėjimus apie klaidas, daromas alkoholio paveiktose šeimose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.