Kasmet tūkstančiai žmonių Lietuvoje kovoja su tabako priklausomybe, tačiau sėkmingų istorijų dažnai trūksta. Viena jų – Nikitos, buvusio policijos pareigūno, kuris ilgus metus traukė pakelį ar pusantro cigarečių per dieną. Stresas darbe rūkymą pavertė natūralia įtampos mažinimo priemone.
Visgi, net po beveik dviejų dešimtmečių priklausomybės, Nikitai pavyko ją įveikti brandžiame amžiuje. Būdamas 47-erių, jis nerūko jau šešerius metus. Nors motyvacija greitai išgaruodavo, o senų įpročių griebtis norėjosi jau po trijų dienų, profesionalios pagalbos jis ieškoti nesiryžo. Namuose rasta audioknyga padėjo jam atsakyti sau į klausimą, kodėl nori atsisakyti priklausomybės, ir atsispirti vėlesnėms pagundoms.
Kodėl profesionali pagalba lieka nepasiekiama?
Deja, Nikitos istorija – veikiau išimtis. Absoliuti dauguma rūkorių, bandančių mesti savo pastangomis, greitai pasiduoda. Respublikinio priklausomybės ligų centro tyrėja Dovilė Mačiulytė pabrėžia: „Tyrimai rodo, kad bandymas rūkyti savo pastangomis labai dažnai baigiasi nesėkme. Norintis mesti rūkyti gali kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų jį pas specialistą.“ Žmonės galėtų gauti nemokamą ir modernų medikamentinį gydymą. Tačiau dauguma vengia kreiptis, nenorėdami savęs tapatinti su asmenimis, turinčiais alkoholio ar narkotikų priklausomybių. „Atsiranda nusistatymas, kad čia mano asmeninis reikalas. Geriau tyliai pabandysiu mesti rūkyti“, – komentavo D. Mačiulytė.
Sveikatos sistemos spragos: gydytojų žinių trūkumas
Situaciją apsunkina ir tai, kad šeimos gydytojams dažnai trūksta žinių apie tabako priklausomybės gydymą. Apklausos rodo, kad jų veiksmai dažnai apsiriboja rūkančiojo sudrausminimu ir pasiūlymu išmesti cigaretes, o tai nėra efektyvi pagalbos forma.
Nacionalinė darbotvarkė iki 2035 m.: ambicijos ir kritika
Vyriausybė ir Seimas svarsto Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei prevencijos klausimais iki 2035 metų.
Šis dokumentas turėtų apibrėžti valstybės strategiją kovoje su priklausomybėmis, tačiau sulaukia kritikos, kad neapima visapusiško požiūrio į prevenciją ir žalos mažinimą. Ekspertai pastebi, jog tabako problema nustumiama į antrą planą, lieka kovos prieš narkotikus ir alkoholį šešėlyje.
Ministrės Pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė teigia, kad iš strateginio dokumento nereikėtų tikėtis konkrečių veiksmų. „Darbotvarkė yra strateginis dokumentas, kuris parodo kryptį. Bus daromi priemonių planai, kurie reaguos į kintančią situaciją ir naujus tyrimus. Priemonių planai bus detalūs dokumentai, pagal kuriuos bus galima vykdyti prevenciją, žalos mažinimą“, – sakė Ž. Gudlevičienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ilgą laiką buvo pamiršti visuomenės sveikatos specialistai, kurių vaidmuo formuojant tinkamus gyvensenos įpročius yra itin svarbus, ir kuriuos prisiminėme tik COVID-19 pandemijos metu.
Prevencijos iššūkiai: visuomenės požiūris ir jaunimo užimtumas
Ekspertinėje bendruomenėje diskutuojama, ar Nacionalinėje darbotvarkėje vienodai skiriama dėmesio visoms priklausomybėms. Seimo narys Linas Slušnys įsitikinęs, kad prevencija prasideda nuo sveiko gyvenimo būdo principų diegimo. „Kai kalbame apie sveikatą, pažiūrėkime, ką prevencijoje padarė norvegai, danai, islandai. Jie kalba apie sveikatą iš principo, įkūrė be galo daug aikštynų. Išeikite į bet kokį Vilniaus kiemą, raskite aikštyną pažaisti šeimai, vaikui. Linkiu jums sėkmės“, – ironizavo L. Slušnys. Jis pridūrė, kad svarbus ir jaunimo užimtumas, priskirdamas prie priklausomybių prevencijos bet kokias popamokines veiklas.
L. Slušnys iš profesinės praktikos pastebi paradoksą: tėvai dažnai nežiūri rimtai į atžalos potraukį tabakui. „Kai paauglys pradėjo rūkyti, ne kartą iš tėvų esu išgirdęs: „Taigi, nieko. Svarbu, ne narkotikus vartoja.“ Tas cigaretės parūkymas nėra traktuojamas kaip labai didelė drama. Čia yra paradoksas“, – teigė Seimo narys. „Cigaretės yra legalu. Tu taip ir žiūri, kad galima, nieko baisaus. Tarsi baubo nėra“, – pridūrė jis, atkreipdamas dėmesį į teisinio statuso įtaką visuomenės požiūriui.
Alternatyvūs tabako produktai: mažesnis blogis, bet ne sveikata
Vis daugiau dėmesio susilaukia alternatyvūs tabako vartojimo būdai, kurie pristatomi kaip priemonė žalai mažinti. Tačiau specialistai pabrėžia: kaitinamąjį tabaką išbandyti gali užkietėjęs rūkorius, bet ne žmogus, ieškantis „nekenksmingo būdo“ pradėti rūkyti.
Dovilė Mačiulytė atkreipia dėmesį, kad Švedijoje populiarus kramtomasis tabakas. Tyrimai rodo, jog perėję prie kramtomojo tabako, žmonės rečiau mirdavo dėl širdies ir kraujagyslių ligų, nei tie, kurie tęsė tradicinį rūkymą. Visgi, pasak specialistų, tai yra ne sveikatingumo siekis, o „mažesnio blogio“ paieškos. „Pasaulio Sveikatos organizacija perspėja, kad nereikėtų į alternatyvius produktus žiūrėti kaip į nežalingus. Nėra diskusijos – tai tam tikrų cheminių medžiagų įtraukimas į plaučius, tai nėra natūralu, kaip suvalgyti daržovę“, – pabrėžė D. Mačiulytė.
Ateities perspektyvos: kova su priklausomybėmis Lietuvoje
Ekspertinė bendruomenė ir toliau kels klausimus, kaip bus kovojama su priklausomybėmis Lietuvoje. Nacionalinė darbotvarkė kol kas aiškių atsakymų neduoda, tačiau Seimas ketina patvirtinti jau įregistruotą dokumentą narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Vyriausybės atstovai tikisi, kad tai bus padaryta dar šio pavasario Seimo sesijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.