Gydytojai visame pasaulyje skambina pavojaus varpais dėl vis plačiau plintančios, bet dažnai nepastebimos kepenų ligos, kurią išprovokuoja, atrodytų, nekalti kasdieniai įpročiai. Amerikos kepenų fondo (ALF) specialistai įspėja apie persivalgymo ir netinkamos mitybos pasekmes, kurios niokoja vieną svarbiausių mūsų organizmo organų.
Kepenys – organizmo metabolizmo centras ir klastinga „5 procentų taisyklė“
Kepenys atlieka pagrindinės organizmo cheminės laboratorijos vaidmenį, atsakingos už daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, įskaitant detoksikaciją ir maistinių medžiagų apdorojimą. Kai valgome per daug, ypač didelį kiekį kalorijų ir riebaus maisto, kepenys kalorijų perteklių paverčia trigliceridais (riebaliniais junginiais). Šie junginiai ima kauptis kepenų ląstelėse – hepatocituose. Nors nedidelis riebalų kiekis kepenyse yra natūralus reiškinys, problema atsiranda, kai jų tūris viršija 5–10 % bendros organo masės. Tuomet gydytojai diagnozuoja steatozę, šiuolaikinėje medicinoje oficialiai vadinamą su metaboline disfunkcija susijusia steatozine kepenų liga (MASLD).
Jei ši būklė ignoruojama ir negydoma, liga progresuoja į sunkesnę stadiją – steatohepatitą (MASH). Kepenys pradeda tinti, kyla uždegimas, o sveikus audinius palaipsniui pakeičia randai. Šis procesas neišvengiamai veda prie negrįžtamos kepenų cirozės arba, blogiausiu atveju, kepenų vėžio, kurie yra mirtini.
Tylioji epidemija: kas rizikuoja susirgti kepenų suriebėjimu?
Ligų statistika kelia nerimą ir atskleidžia, kad kepenų suriebėjimas yra globali problema. Australijos vyriausybės medicinos portalo „Healthdirect“ duomenimis, nuo steatozės kenčia kas trečias suaugęs australas. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis skaičius dar didesnis – apie 100 milijonų žmonių, tai sudaro maždaug 25 % visų gyventojų. Ypač gąsdina faktas, kad liga masiškai jaunėja: šiuo metu tai dažniausia vaikų kepenų liga, kurios paplitimas per pastaruosius 20 metų išaugo dvigubai.
Pagrindiniai ligos sukėlėjai dažnai siejami su vadinamuoju metaboliniu sindromu, apimančiu:
- Antsvorį (ypač riebalų kaupimąsi pilvo srityje);
- 2-ojo tipo cukrinį diabetą;
- Aukštą cholesterolio kiekį;
- Atsparumą insulinui.
Rečiau pasitaikančios priežastys yra policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės funkcijos sulėtėjimas ir tam tikrų vaistų vartojimas.
Riebalinės kepenų ligos grėsmės: nėštumas ir širdies paradoksas
Riebalinė kepenų liga gali rimtai komplikuoti nėštumą. Dėl natūralių hormonų pokyčių ir estrogenų šuolio ji paveikia apie 18 % nėščiųjų. MASLD diagnozė dar iki pastojimo žymiai padidina gestacinio diabeto, preeklampsijos (pavojingo kraujospūdžio padidėjimo) ir priešlaikinio gimdymo riziką.
Tačiau baisiausias šios ligos paradoksas susijęs su širdimi. Amerikos kepenų fondo (ALF) duomenimis, pacientai, sergantys riebaline kepenų liga, daug dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (infarktų ir insultų), nei nuo tiesioginio kepenų nepakankamumo. Tai rodo, kad kepenų sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle, ypač su širdies ir kraujagyslių sistema.
Kaip atpažinti kepenų suriebėjimą ir sustabdyti žalą?
Mayo klinikos tyrėjai aiškina, kad steatozės klastingumas slypi jos besimptomėje eigoje ankstyvosiose stadijose. Tai reiškia, kad liga gali vystytis ilgus metus, nesukeldama jokių akivaizdžių simptomų. Tik tuomet, kai išsivysto sunki forma (MASH) arba cirozė, atsiranda sunkūs simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, bendras silpnumas, skausmas dešiniajame šone ar odos pageltimas. Deja, šioje stadijoje padėti pacientui ir visiškai atkurti kepenų funkciją jau yra itin sunku.
Liga diagnozuojama naudojant kraujo tyrimus, kurie gali parodyti padidėjusius kepenų fermentų ir trigliceridų kiekius. Taip pat atliekama ultragarso procedūra (echoskopija), kuri parodo pakitusį, anomalų „šviesų“ audinių tankį kepenyse, indikuojantį riebalų sankaupas.
„Stebuklingos piliulės“ nuo MASLD nėra. Vienintelis įrodytas būdas sustabdyti procesą ar net jį atsukti atgal – kardinalus gyvenimo būdo pakeitimas. Gydytojai primygtinai rekomenduoja mažinti svorį, reguliariai sportuoti, visiškai atsisakyti alkoholio ir laikytis sveikos, subalansuotos mitybos. Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai sieja 3–4 puodelių kavos per dieną vartojimą su mažesne cirozės ir vėžio rizika, todėl kasdienė kava gali veikti kepenis stipriau nei atrodo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.