Ką turime žinoti, kad, gavus pranešimą apie atominės elektrinės avariją ir dėl to kilusį radiacinį pavojų, netektų pulti į paniką? Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra sekti patikimus informacijos šaltinius ir turėti iš anksto aptartą veiksmų planą. Tinkamas pasirengimas gali žymiai sumažinti stresą ir užtikrinti saugumą.
Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Nacionalinis transliuotojas bendradarbiauja nacionalinėje kampanijoje „Esminis testas“, skirtoje stiprinti kiekvieno gyventojo pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms. Ši iniciatyva padeda pasitikrinti žinias ir išmokti naujų įgūdžių.
Kaip sužinosime apie radiacinį pavojų?
Pirmiausia, svarbu žinoti, kad apie radiacinį pavojų būsite įspėti keliais kanalais: trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus, per Lietuvos radiją ar televiziją, arba sirenomis. Ten, kur sirenos nėra girdimos, informaciją perduos gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovai. Svarbiausia – atidžiai sekti oficialius pranešimus.
Pirmieji žingsniai: kaip elgtis gavus pranešimą apie radiacinę taršą
Gavus pranešimą apie radiacinę taršą, svarbiausia nelikti lauke. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamento reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė pabrėžia:
„Kalbant apie prevenciją, reikia pasižiūrėti, ar esame įsidiegę LT72 programėlę savo telefonuose, ar įjungti pranešimai, kuriuos gauname artėjant audrai ar atsitikus kitai ekstremaliai situacijai. Na, ir tada svarbus klausimas, kur mes esame – viduje ar lauke. Jeigu būdami lauke gavome pranešimą apie radiacinį pavojų, tai reikėtų skubėti į patalpą, užsidaryti langus, išjungti ventiliaciją ir laukti tolesnių nurodymų. Jeigu esame patalpoje, įsijungiame Nacionalinį transliuotoją, stebime LT72 interneto puslapyje skelbiamą informaciją ir laukiame tolesnių nurodymų.“
Jei esate lauke, labai svarbu prisidengti veidą ir akis. „Radiacinė tarša nusėda ant mūsų išorės. Nusirengus ir nusiprausus devyniasdešimt devyni procentai šios taršos pasišalins, bet reikia saugotis, kad dalelės nepapultų į žmogaus organizmo vidų“, – sako specialistė.
Kalio jodido tabletės: kada vartoti?
Reagavimo vadovė V. Stankevičienė primena, kad kalio jodido tabletes, apsaugančias skydliaukę nuo radiacijos, vartoti reikia tik gavus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą. Per anksti arba per vėlai suvartotos tabletės neužtikrins reikiamos skydliaukės apsaugos.
„Jų nereikėtų skubėti gerti vos gavus pranešimą apie radiacinį pavojų. Tai gyventojai turi padaryti tik gavę žinutę, kad reikia jas išgerti. Kalio jodidas pripildo skydliaukę per tam tikrą laiką stabiliu jodu ir gavus radioaktyvaus jodo skydliaukė jo niekaip neįsisavina, nes ji jau pilna stabilaus jodo“, – aiškina pašnekovė.
Šios tabletės dalinamos visiems 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo atominės elektrinės, nuolatiniams gyventojams: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Zarasų, Visagino, Švenčionių ir Jonavos rajono. „Šios tabletės dalinamos ne visose Lietuvos savivaldybėse, nes radiacinė tarša iki kai kurių regionų net nenukeliautų. Ji turi ribotą atstumą ir tiems gyventojams nėra pavojaus. Tad, panikos pirkimų tikrai nereikia daryti“, – paaiškina Raudonojo Kryžiaus specialistė.
Pasiruošimas: maisto ir vandens rezervas, šeimos planas
Specialistai vienbalsiai kartoja, kad panikos būna kur kas mažiau, jei esame tinkamai pasiruošę, numatę galimus savo veiksmus nelaimės atveju. Svarbu savo veiksmų planą aptarti su artimaisiais. V. Stankevičienė pataria:
„Kalbant apie vaikų ar vyresnių žmonių saugumą, pirmas žingsnis yra paprasčiausiai apie tokią galimą situaciją pasikalbėti ir apsitarti šeimos planą. Įsitikinti, kad esate susijungę į vieną chatą, kur visi galėtumėte komunikuoti ir gauti informaciją, nes atominės elektrinės nelaimės atveju greičiausiai ryšys veiktų. Specialių priemonių tikrai nėra, visiems galioja lygiai tos pačios taisyklės. Negalima pamiršti ir gyvūnų. Jie yra mūsų šeimos dalis ir reikia visada galvoti, kad jie turi būti įtraukti į šeimos planą taip pat. Juos lygiai taip pat reikia evakuoti.“
Derėtų nepamiršti ir apie maisto bei vandens rezervą. „Reikėtų turėti geriamojo vandens rezervą. Jis turi būti sandariose pakuotėse. Vienam žmogui reikia maždaug dviejų litrų vandens per parą, tad trims keturioms paroms reikėtų turėti. Lygiai tas pats su maistu: birūs produktai gerai, bet jeigu netyčia radiacinė tarša mus pasieks arba neturėsime galimybės pasigaminti maisto, visada geriau turėti konservų, kurie sandariai supakuoti, o atsidarę juos galėtume valgyti iš karto. Mano rekomendacija – paragauti prieš tai tuos konservus ir įsitikinti, kad valgomi“, – rekomenduoja pašnekovė.
Visgi, ji primena, kad ir maisto produktai, ir vanduo bei kalio jodido tabletės turi galiojimo laiką. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį.
Kaip pasiruošti psichologiškai?
Psichologinis aspektas tokiose situacijose taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Jovita Kriukelytė pasakoja, kad, sužinojus tokią žinią, panika kiltų – su tuo reikia susitaikyti. Visgi, jos gali būti mažiau, jei žmogus turi nusimatęs veiksmų planą.
„Tai, ką aš galiu pasiruošti iki tol, gerina mano psichologinę būklę įvykiui įvykus. Planą reikia turėti iš anksto, nes nutikus nelaimei smegenys ima veikti „kovok, bėk, sustink“ režimu, o ne planavimo ar informacijos apdorojimo režimu. Didelės grėsmės akivaizdoje žmogus reaguoja kaip bet kuris gyvūnas“, – pasakoja psichologė.
Psichologė J. Kriukelytė sako, kad svarbu žinoti tris pagrindinius dalykus, kurie padeda nepanikuoti ir nurimti:
„Visų pirma, žinojimas, kur ieškoti informacijos. Ne feisbukus skaityti, o patikimų šaltinių, pavyzdžiui, Nacionalinio transliuotojo informaciją sekti.“
Ji taip pat nurodo, kad labai svarbus ir buvimas su artimais žmonėmis.
„Dažniausiai paniką sukelia negalėjimas susisiekti su artimaisiais, tėvais, vaikais. Tad svarbu turėti kontaktavimo būdą su artimiausiais. Na, ir, galiausiai, ramybę išlaikyti padeda žinojimas, kokius dalykus galiu kontroliuoti. Tokios nelaimės atveju prarandama gyvenimo kontrolė – staiga įprastas žmogaus gyvenimo būdas nebeveikia. Todėl svarbu grįžti prie to, ką aš galiu kontroliuoti. Pavyzdžiui, galiu kontroliuoti savo dienos režimą: atsikelti, nusiprausti, išsivalyti dantis“, – dalijasi patarimais psichologė.
Ji sako, kad, atominės elektrinės avarijos atveju, žmonės nelinkę iš karto ieškoti psichologo pagalbos. „Krizinių įvykių praktika rodo, kad ne psichologo žmonės tuo metu ieško. Pirmąją psichologinę pagalbą mes galime suteikti vienas kitam savo buvimu šalia. Tam nebūtina būti psichologu – užtenka gebėjimo mokėti suvaldyti savo emocijas kriziniu momentu“, – primena psichologė.
Ši pagalba, anot pašnekovės, apima ir buitinių poreikių užtikrinimą: įsitikinimą, kad žmogus turi vandens, turi, kaip susisiekti su artimaisiais. J. Kriukelytė teigia, kad vaikams būtina suteikti stabilumą. „Vaikams svarbiausia, kad šalia jų būtų asmuo, kuriuo jie pasitiki, jiems svarbu surasti atramą į suaugusįjį. Kuo ramesnis suaugęs žmogus, tuo vaiko nerimo lygis irgi mažėja“, – aiškina Raudonojo Kryžiaus psichologė.
Kalbant apie vyresnius žmones, svarbu ne tik išlikti ramiems, bet ir pasirūpinti jų medicininiais poreikiais. Užtikrinti, kad turi reikiamų vaistų, padėti susisiekti su medikais, jei yra poreikis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.