Darbai, susiję su nuolatiniu bendravimu ir dideliu emociniu krūviu, gali gerokai padidinti antrojo tipo diabeto riziką. Tai atskleidė naujas Švedijos Karolinskos instituto mokslininkų tyrimas, analizavęs trijų milijonų švedų, kuriems iki 2005 m. nebuvo diagnozuotas cukrinis diabetas, duomenis.
Kokios profesijos rizikuoja labiausiai?
Mokslininkai nagrinėjo tris darbo, susijusio su bendravimu su kitais žmonėmis, aspektus: bendrą bendravimą, emocinius reikalavimus, kylančius bendraujant su problemų turinčiais asmenimis, ir konfrontacijas darbo vietoje. Taip pat buvo vertinama socialinės paramos struktūra. “Kontaktas su kitais žmonėmis” apėmė nuolatinį bendravimą su pacientais, klientais ar mokiniais beveik visą darbo laiką.
Iš viso buvo išskirta 20 profesijų, kuriose tenka daugiausiai bendrauti, patirti emocinių iššūkių ir konfliktų. Tarp jų – sveikatos priežiūros, švietimo, paslaugų, svetingumo, socialinio darbo, teisės, saugumo ir transporto sritys.
Stresas darbe ir diabeto rizika: nerimą keliantys skaičiai
Tyrimas parodė, kad dirbantiems daug bendraujantį ir (arba) emociškai sunkų darbą gerokai padidėjo antrojo tipo diabeto rizika: vyrams – 20 proc., moterims – 24 proc. Pridėjus nuolatinius konfliktus ir konfrontacijas, rizika išaugo dar 15 proc. vyrams ir 20 proc. moterims.
Ypač ryškus skirtumas pastebėtas tarp moterų: tos, kurios dirbo emociškai sudėtingą darbą, reikalaujantį daug bendravimo, ir jautė menką socialinę paramą darbo vietoje, turėjo net 47 proc. didesnę riziką susirgti diabetu, palyginti su moterimis, kurioms darbas nekėlė didelių reikalavimų ir kurios turėjo tvirtą palaikymą.
Kaip emocinis krūvis veikia sveikatą?
Tyrėjai pabrėžė: „Ypač daug streso sukelia tai, kai rodomos emocijos ir iš tikrųjų jaučiamos emocijos nesutampa.“ Biologiniai mechanizmai siejami su lėtiniu stresu, kuris aktyvuoja nervų sistemą, didina kortizolio kiekį, atsparumą insulinui ir blogina jo sekreciją bei jautrumą. Nepakankama socialinė parama darbe šį biologinį atsaką dar labiau sustiprina.
Išvados ir prevencijos svarba
Nors tyrime neatsižvelgiama į individualius gyvenimo būdo veiksnius, jis aiškiai parodo, kad darbo aplinka ir socialinė parama yra esminiai veiksniai metabolinei sveikatai. Tai svarbu ypač tose profesijose, kur dažnas perdegimas ir didelė darbuotojų kaita. Tyrimo autoriai teigia, kad būtini tolesni tyrimai ir prevencinės strategijos, siekiant sumažinti su žmonėmis susijusio darbo keliamą pavojų sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.