Atsparumas atsiranda, kai mikrobai įgyja gebėjimą išgyventi vaistus, kurie jiems buvo mirtini, o tai reiškia, kad tokie vaistai nebeišgydo infekcijų. Dėl plačiai paplitusio antibiotikų vartojimo tiek žemės ūkyje, tiek sveikatos priežiūroje vis daugiau mikrobų tampa atsparūs ir plinta visame pasaulyje – tačiau visas problemos mastas nėra aiškus.
Milijonai mirčių ir neraminančios prognozės
Siekiant išspręsti šią problemą, Eve Wool iš JAV Sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto (IHME) su kolegomis ėmėsi ambicingo darbo – apskaičiuoti metinį mirčių dėl atsparumo antibiotikams skaičių nuo 1990 iki 2021 metų. „Mūsų skaičiavimai pagrįsti daugiau kaip 500 mln. įrašų, – teigia E. Wool. – Turime didelę geografinę ir laiko aprėptį.“
Nors bendras mirčių dėl šios priežasties skaičius didėjo, tyrėjų komanda nustatė ir teigiamų tendencijų. Dėl skiepų ir geresnės sveikatos priežiūros mažų vaikų mirčių skaičius sumažėjo. Nuo 1990 m. iki 2021 m. mirčių dėl atsparumo antibiotikams tarp jaunesnių nei 5 metų vaikų sumažėjo daugiau nei 50 procentų, o tarp vyresnių nei 70 metų suaugusiųjų – daugiau nei 80 procentų.
Laikinas atokvėpis ar nuolatinis pagerėjimas?
Apibendrinant, mirčių dėl atsparumo antibiotikams padaugėjo nuo 1,06 mln. 1990 m. iki 1,27 mln. 2019 m., o vėliau sumažėjo iki 1,14 mln. 2021 m. Tačiau šis sumažėjimas 2020 ir 2021 metais, tyrėjų nuomone, yra laikinas šuolis, kurį lėmė COVID-19 pandemijos kontrolės priemonės, sumažinusios ir kitų rūšių infekcijas. Tai rodo, kad tai greičiau atokvėpis, o ne ilgalaikis kovos su atsparumu pagerėjimas.
Ateities scenarijai: tarp pavojaus ir vilties
Tyrimo „labiausiai tikėtinu“ ateinančių dešimtmečių scenarijumi, iki 2050 m. mirčių nuo atsparumo antibiotikams padaugės iki 1,91 mln. per metus. Vis dėlto, yra vilties: pagal scenarijų, pagal kurį būtų sukurti nauji antibiotikai nuo problemiškiausių bakterijų, nuo dabar iki amžiaus vidurio būtų išvengta 11 mln.
mirčių. Dar daugiau gyvybių būtų išgelbėta, jei būtų užtikrintas didesnis prieinamumas prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų visame pasaulyje.
Svarbu pažymėti, kad 1,91 mln. mirčių per metus skaičius yra gerokai mažesnis nei dažnai minimas 10 mln. mirčių skaičius 2050 m., nurodytas 2016 m. apžvalgoje. Kaip paaiškino tyrimo komandos narys Mohsenas Naghavi, ankstesnė prognozė buvo pagrįsta ne tokiais patikimais skaičiavimais ir įtraukė atsparumo neantibiotikams problemą, susijusią su tokiomis ligomis kaip ŽIV ir maliarija.
Ekspertų kritika ir ateities iššūkiai
Nepaisant išsamumo, naujasis tyrimas sulaukė ir kritikos. Marlieke de Kraker iš Ženevos universitetinių ligoninių Šveicarijoje teigia, kad tyrimas, nors ir išsamesnis, turi trūkumų. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad antibiotikams atsparių infekcijų, sukeliančių mirtį, rizika visame pasaulyje yra vienoda, nors taip nėra. „Jei pagrindinė sveikatos priežiūros infrastruktūra yra ribota, vaistams atsparios infekcijos nebūtinai sukelia daugiau mirčių nei vaistams jautrios infekcijos“, – sako M. de Kraker.
Ji taip pat skeptiškai vertina prognozes. „Manau, kad prognozuoti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tendencijas yra labai nepatikima“, – sako M. de Kraker. Pasak jos, vaistams atsparių mikrobų versijos gali staiga atsirasti arba išnykti, ekspertams iš tikrųjų nesuprantant pagrindinių mechanizmų, be to, dažnai pasitaiko netikėtų atvejų, kurių neįmanoma nuspėti.
Šis svarbus tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „The Lancet“. Parengta pagal „New Scientist“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.