Broliai Turneriai, paprastai leidęsi į nuotykius visame pasaulyje, neseniai savo identiškų dvynių savybes panaudojo mokslo labui. Londono Karališkojo koledžo mokslininkų inicijuotame tyrime, broliai 12 savaičių laikėsi dviejų skirtingų dietų: Hugo tapo veganu, o Rossas toliau vartojo mėsą ir pieno produktus. Šio eksperimento tikslas buvo aiškus – pasitelkiant genetiškai identiškus asmenis, įvertinti mitybos ir fizinio aktyvumo poveikį bei tai, kaip skirtingi individai reaguoja į maistą.
Mitybos pokyčiai ir pirmieji rezultatai
Tyrimui vadovavęs profesorius Timas Spectoras paaiškino, kad identiškų dvynių modelis idealiai tinka tiriant mitybos įtaką, nes leidžia eliminuoti genetinius skirtumus. Per 12 savaičių trukusį eksperimentą, rezultatai buvo subtilūs, tačiau reikšmingi. Palyginti su mėsą valgančiu Rossu, veganui Hugo smarkiai sumažėjo cholesterolio kiekis organizme ir ženkliai padidėjo atsparumas 2 tipo diabetui.
Nors Hugo teigė, kad pirmąsias kelias savaites laikytis veganiškos dietos buvo nelengva dėl mėsos ir sūrio potraukio, galiausiai jis priprato ir pajuto esminius pokyčius. Jo teigimu, po adaptacijos periodo jis jautėsi energingesnis. Be to, tyrimas parodė, kad veganiška dieta buvo susijusi su pastovesniu cukraus kiekiu kraujyje ir stabiliu energijos lygiu, tuo tarpu mėsėdiška dieta lėmė didesnius energijos pakilimus ir nuosmukius.
Netikėta žarnyno mikrobiomo įtaka
Įdomiausia tyrimo dalis susijusi su žarnyno bakterijomis. Nors veganiška dieta Hugo organizme sumažino žarnyno bakterijų įvairovę, Rosso, vartojusio mėsą ir pieno produktus, žarnyno mikrobiomo įvairovė išliko stabili. Šis pastebėjimas paskatino giliau pažvelgti į žarnyno mikroflorą ir jos vaidmenį.
Platesnio masto tyrimai, atlikti tos pačios Londono Karališkojo koledžo mokslininkų grupės 2019 metais, atskleidė netikėtų įžvalgų. Paaiškėjo, kad žmonių reakcija į tuos pačius maisto produktus yra unikali – net ir identiškiems dvyniams. Nepaisant to, kad jie valgo tuos pačius patiekalus, vienų žmonių kraujyje gali smarkiai padidėti cukraus ir insulino kiekis (susijęs su svorio didėjimu ir diabetu), o kitų – riebalų kiekis, didinantis širdies ligų riziką.
Kodėl reaguojame skirtingai? Genetika ir mikrobiomas
Šis individualių reakcijų skirtumas, pasak mokslininkų, greičiausiai slypi žarnyno mikrobiome – trilijonuose bakterijų, gyvenančių žmogaus žarnyne. Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį perdirbant maistą, žarnyno mikrobiomas taip pat turi milžinišką įtaką, nes veikia maisto skaidymą ir absorbciją. Kadangi mikrobų kolonijų sudėtis skiriasi priklausomai nuo žmogaus, skiriasi ir mūsų organizmų reakcija į tą patį maistą.
Profesorius T. Spectoras pabrėžia: „Nustatėme, kad dauguma identiškų dvynių vidutiniškai dalijasi tik 25–30 proc. mikrobų. Manome, kad dėl to skiriasi daugelio jų medžiagų apykaita ir jie skirtingai reaguoja į maistą.“ Tai reiškia, kad universalios dietos, tinkančios visiems, tiesiog nėra. Mūsų žarnyno ekosistema yra tokia pat unikali kaip ir mūsų pirštų antspaudai, lemianti, kaip mūsų kūnas apdoroja suvartotą maistą.
Apibendrinimas: asmeninės mitybos svarba
Brolių Turnerių eksperimentas ir platesni tyrimai ryškiai iliustruoja, kad mityba daro gilų poveikį mūsų sveikatai – nuo cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje iki atsparumo lėtinėms ligoms. Svarbiausia išvada – kiekvieno žmogaus kūnas, o ypač žarnyno mikrobiomas, yra unikalus, todėl individualus požiūris į mitybą gali būti efektyviausias būdas palaikyti optimalią sveikatą. Vietoj to, kad aklai sektume bendras dietų rekomendacijas, galbūt ateityje daugiau dėmesio bus skiriama personalizuotai mitybai, atsižvelgiant į individualią mikrobų sudėtį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.