Daugelis žmonių, ieškodami būdų, kaip pagerinti savo sveikatą ar kontroliuoti svorį, dažnai pamiršta vieną esminį dienos ritualą – pusryčius. Ilgą laiką pusryčiai buvo laikomi svarbiausiu dienos valgiu, tačiau šiuolaikiniame, skubančiame pasaulyje vis daugiau žmonių juos praleidžia. Vis dėlto, naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia šokiruojančią tiesą: pusryčių nevalgymas gali reikšmingai padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai sužinoję, veikiausiai nebesiryšite praleisti rytinio valgio.
Pusryčiai ir širdies sveikata: išsamus tyrimas
Ajovos universiteto (JAV) mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kuris truko net 18 metų. Jo metu buvo analizuojami duomenys apie 6 tūkst. 550 vyresnių nei 40 metų žmonių, kurie tyrimo pradžioje neturėjo jokių širdies ligų problemų. Dalyviai reguliariai pildė anketas, kuriose buvo klausimas: „Kaip dažnai valgote pusryčius?“
Tyrimo rezultatai atskleidė aiškų paveikslą: nors dauguma (59 proc.) pusryčiavo kasdien, 5,1 proc. jų niekada to nedarė, 10,9 proc. – retai, o 25 proc. praleisdavo pusryčius kelias dienas per savaitę. Mokslininkų komanda nustatė tiesioginį ryšį tarp pusryčių valgymo įpročių ir širdies ligų rizikos. Nustatyta, kad tie, kurie reguliariai praleisdavo pusryčius, turėjo net 87 procentais didesnę tikimybę susidurti su širdies problemomis.
Kodėl pusryčiai yra gyvybiškai svarbūs?
„Manoma, kad pusryčiai yra svarbus dienos valgis. Per pastaruosius 50 metų JAV pusryčių praleidimas tapo madingas ir dabar net 23,8 proc. jaunuolių kasdien praleidžia pusryčius“, – rašė autorius. Jis taip pat pažymėjo, kad „tyrimų apie pusryčių praleidimo poveikį sveikatai yra negausiai“. Būtent todėl šis retrospektyvus tyrimas buvo itin svarbus, siekiant geriau suprasti galimas sąsajas tarp pusryčių valgymo įpročių ir mirtingumo nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Mokslininkų grupė išskyrė kelis galimus veiksnius, paaiškinančius šias sąsajas. Pirmiausia, tie, kurie nevalgo pusryčių, yra labiau linkę rinktis nesveikus užkandžius dienos metu, o tai ilgainiui gali neigiamai paveikti bendrą sveikatą.
Antra, pusryčiai atlieka esminį vaidmenį subalansuojant cukraus kiekį kraujyje ir padedant kontroliuoti kraujo spaudimą, kurie yra svarbūs širdies ligų rizikos veiksniai.
Šios išvados, paskelbtos Amerikos Kardiologijos koledžo, sutampa su ankstesniais tyrimais. Pavyzdžiui, vienas iš jų parodė, kad žmonės, kurie praleidžia pusryčius ir valgo vėlyvą vakarienę, turi mažesnę tikimybę išgyventi po širdies priepuolio.
Įžymybių įpročiai ir mokslininkų atsargumas
Pastaraisiais metais pusryčių praleidimas tapo populiarus ir tarp įžymybių. Pavyzdžiui, aktorė Joanna Lumley yra teigusi, kad pusryčių atsisakymas padėjo jai išlikti lieknai vyresniame amžiuje. „Twitter“ generalinis direktorius Jackas Dorsey netgi minėjo, kad jis niekada nevalgo pusryčių – tik vakarienę, o kartais apskritai nevalgo šeštadieniais, teigdamas, kad tai yra meditacinė rutina. Visgi, daugelis spekuliavo, kad J. Dorsey mityba gali būti priskiriama prie valgymo sutrikimų, o ne prie kūno tobulinimo.
Nors šie nauji tyrimai suteikia vertingos informacijos, medicinos daktaras Borja Ibánezas redakciniame straipsnyje pabrėžė, kad nustatytas ryšys nebūtinai yra priežastinis. Jis atkreipė dėmesį, kad tie, kurie nevalgė pusryčių, dažniau rūkė, nesportavo ir vartojo alkoholį – tai yra gerai žinomi širdies ligų rizikos veiksniai. „Nepaisant to, kad tyrėjai taikė puikų metodą, vis dar yra tikimybė, kad liko nesusipratimų“, – rašė kardiologas B. Ibánezas, ragindamas į rezultatus žiūrėti atsargiai.
Šis tyrimas jokiu būdu nepateikia galutinio sprendimo dėl pusryčių valgymo, tačiau pabrėžia jų potencialią svarbą bendrai sveikatai ir širdies apsaugai. Svarbiausia – atidžiai stebėti savo mitybos įpročius ir rinktis subalansuotą gyvenseną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.