Pavasario sloga: mitai ir tiesa apie peršalimą bei alergijas. Gydytojas pataria, kada kreiptis pagalbos!

Pavasaris dažnam asocijuojasi su atgimimu, šiluma ir džiaugsmu, tačiau kai kuriems jis atneša ir nepageidaujamą palydovą – slogą. Nors dažnai į ją žiūrime pro pirštus, svarbu suprasti, kas ją sukelia, kaip ji pasireiškia ir kada gali tapti rimta problema. Gydytojai ragina neignoruoti slogos ir žinoti, kaip tinkamai ją valdyti, ypač pavasarį.

Sloga: Kas ją sukelia ir ar ji užkrečiama?

Sloga, arba rinitas, yra nosies ertmės gleivinės uždegimas, pasireiškiantis nosies užburkimu, išskyromis iš nosies, čiauduliu ir niežuliu. Dažniausiai ją sukelia virusai, tačiau priežastimi gali būti ir bakterijos. Ypatinga slogos forma yra alerginis rinitas, kurį gali išprovokuoti tiek išoriniai alergenai – žolių, piktžolių, medžių žiedadulkės, mikroskopinių grybų sporos – tiek namų aplinkos alergenai, tokie kaip dulkių erkutės, gyvūnų epidermis, plaukai, seilės, paukščių plunksnos, pelėsiai ar vabzdžiai (pavyzdžiui, tarakonai). Alerginė sloga yra viena dažniausių lėtinio rinito priežasčių vaikams, ja serga apie 10 proc. mažųjų pacientų.

Svarbu žinoti, kad sloga, išskyrus alerginį rinitą, yra užkrečiama liga. Tai oro-lašelinė infekcija, plintanti nuo kosinčio ar čiaudinčio žmogaus, kuris skleidžia patogeninius virusus į orą. Inkubacinis periodas paprastai trunka 1–3 dienas.

Kodėl sloga paūmėja pavasarį?

Pavasarį atgyjanti gamta, pradėjusios žydėti gėlės, žolynai ir medžiai, natūraliai suaktyvina alerginės slogos atvejus. Be to, pavasarinė saulė, nors žemė dar neatšilusi, daugumą skatina per anksti nusimesti šiltus drabužius. Tai lemia padažnėjusius peršalimus ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, kurių beveik nuolatinis palydovas yra sloga.

Slogą lydintys simptomai: daugiau nei tik „varvanti“ nosis

Sloga gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminė sloga pasireiškia staiga: atsiranda sausumo, deginimo, perštėjimo, kutenimo jausmas nosyje, dažnai ir ryklėje bei gerklėje, lydimas čiaudėjimo.

Kartu gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, kartais – nežymus kūno temperatūros pakilimas. Kvėpavimas per nosį tampa apsunkintas. Ši pradinė, vadinamoji sausoji, stadija trunka keletą valandų ar 1–2 paras.

Vėliau iš nosies pradeda tekėti gausios vandeningos išskyros, daugėja gleivių, kurios dirgina odą ir gleivinę. Dėl to gali parausti ir patinti nosies prieangio bei viršutinės lūpos oda, ašaroti akys, ūžti ausyse. Tai serozinių išskyrų stadija.

Gleivingų ir pūlingų išskyrų stadija prasideda 3–5-tą ligos dieną. Nosies išskyros tampa gleivingos ir pūlingos, iš pradžių pilkšvokos, vėliau gelsvos ir žalsvos. Vėliau išskyrų mažėja, nyksta nosies gleivinės paburkimas, normalėja kvėpavimas pro nosį ir po 5–9 parų ūminis rinitas baigiasi.

„Gydoma sloga trunka savaitę, negydoma – 7 dienas“: mitas ar tiesa?

Gydytojai nesutinka su populiariu posakiu, kad sloga tiek gydoma, tiek negydoma trunka savaitę. Sloga gali trukti vos 2–3 dienas, o kartais gali užsitęsti 3–4 savaites ir pereiti į lėtinę formą. Todėl svarbu nepalikti slogos be dėmesio ir tinkamai ją gydyti.

Kaip efektyviai gydyti slogą? Skirtumai tarp suaugusiųjų ir vaikų

Pirmiausia, nosies tualetu reikia rūpintis kasdien. Kaip valome dantis keletą kartų per dieną, taip ir nosį turėtume persiplauti paprastu vandeniu. Prasidėjus slogai, rekomenduojama kelis kartus per dieną naudoti druskingesnį jūros vandenį, kuris ne tik sudrėkina ir išvalo nosies gleivinę, bet ir mažina jos paburkimą („atkemša nosį“). Nosies sekretas lengviau nuteka, palengvėja kvėpavimas, o gleivinėje nesikaupia pavojingi mikroorganizmai.

Jei sloga labai stipri ir varginanti, o gydymo jūros vandeniu nepakanka, jį galima derinti su vietinio poveikio gleivinę sutraukiančiais vaistais (cheminiais dekongestantais). Svarbu atminti, kad šie vaistai kūdikiams skiriami ne ilgiau kaip 3 dienas, vyresniems vaikams – ne ilgiau kaip 5–7 dienas. Naudojant ilgiau ar didesnėmis dozėmis nei rekomenduojama, jie gali pažeisti nosies gleivinę ir sukelti pripratimą. Vyresniems vaikams galima vartoti sisteminio veikimo geriamuosius dekongestantus ar antialerginius vaistus, tačiau dėl jų skyrimo būtina konsultuotis su gydytoju.

Lėtinio rinito gydymo principai susiję su ligos priežasties ir rizikos veiksnių šalinimu. Alerginio rinito atveju šalinami alergenai ir aplinkos dirgikliai, skiriamas kombinuotas gydymas antihistamininiais, hormoniniais preparatais ar specifine imunoterapija.

Antibiotikai ir sloga: kada jie nereikalingi?

Nors pacientai neretai kreipiasi į šeimos gydytoją, prašydami antibiotikų ir argumentuodami, kad sloga jiems niekada „nepraeina be šių preparatų“, ar net jau patys pradėję juos vartoti, svarbu pabrėžti: esant slogai, antibakteriniai preparatai neskiriami. Jie neveikia nei ligos eigos, nei komplikacijų dažnio, jei sloga yra virusinės ar alerginės kilmės. Todėl visada geriau dėl gydymo konsultuotis su savo šeimos gydytoju, o gydytojams linkima nepasiduoti pacientų spaudimui išrašyti antibiotikus be indikacijų.

Liaudiškos priemonės ir bendrosios rekomendacijos

Medikamentinio gydymo prireikia ne visada. Kartais padeda nosies praplovimai druskingesniu vandeniu, nosies patepimai eteriniais aliejais, šiltų garų inhaliacijos (naudojant arbatmedžio, pušų ekstrakto, eukalipto eterinius aliejus), karštos plaštakų ar pėdų vonelės, šilti gėrimai. Nosiai iššnypšti vartotinos tik vienkartinės servetėlės, vienu metu šnypščiant tik vieną nosies ertmę. Patalpos turi būti drėkinamos ir pakankamai išvėdintos.

Sloga: kada ji tampa pavojinga ir kokios komplikacijos gresia?

Sloga yra daug pavojingesnis priešas kūdikiams ir mažiems vaikams. Sergantys kūdikiai dėl sutrikusio kvėpavimo pro nosį negali tinkamai žįsti, nes priversti kvėpuoti pro burną, o tai gali sutrikdyti jų virškinamojo trakto veiklą. Neretai ūminis rinitas komplikuojasi ūminiu vidurinės ausies uždegimu, ypač kūdikiams (dėl jų anatominių ypatumų – trumpo, santykinai horizontalesnio ir plataus ausies trimito), ūminiu bakteriniu rinosinusitu. Infekcija taip pat gali plisti ir į apatinius kvėpavimo takus. Kuo vaikas mažesnis, tuo sunkesnė ligos eiga.

Tačiau sloga kelia pavojų ir senoliams, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, gulintiems ligoniams, kurių imuninė sistema nusilpusi, o fizinės jėgos nepakanka net nosies išpūtimui. Ji dažnai komplikuojasi sinusitais ir apatinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Į slogą reikia žiūrėti kaip į pakankamai svarbią ligą, kuri gali komplikuotis ir pabloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu ją tinkamai gydyti ir, esant poreikiui, kreiptis į medikus.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 2 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *