Draudimas naudotis socialiniais tinklais vaikams: nauja iniciatyva Lietuvoje
Lietuvos politikai ir vaikų teisių apsaugos specialistai vis garsiau kalba apie griežtus ribojimus internete. Seime bręsta siūlymas drausti vaikams iki 16 metų savarankiškai naudotis socialiniais tinklais. Ši iniciatyva grindžiama didėjančiu nerimu dėl jaunimo psichinės sveikatos. Moksliniai tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp ilgo laiko prie ekranų ir depresijos simptomų. Algoritmai įtraukia jaunus žmones į begalinį turinio vartojimo ratą. Tai daro neigiamą įtaką jų gebėjimui susikaupti ir mokytis. Politikai teigia, kad valstybė privalo įsikišti ir apsaugoti pažeidžiamiausią grupę.
Siūloma tvarka numatytų, kad jaunesniems asmenims reikėtų oficialaus tėvų sutikimo. Be jo paskyros kūrimas „TikTok“, „Instagram“ ar „Snapchat“ platformose būtų nelegalus. Projekto autoriai žada numatyti ir realią atsakomybę tėvams bei pačioms platformoms. Jei vaikas naršo be priežiūros, suaugusiems gali grėsti įspėjimai arba baudos. Tai sukeltų didžiulę naštą šeimoms ir reikalautų naujų kontrolės įrankių. Kritikai abejoja, ar tokios priemonės išvis yra įgyvendinamos praktiškai. Paaugliai dažnai randa būdų, kaip apeiti bet kokius techninius barjerus.
Pagrindinis iššūkis išlieka vartotojo amžiaus nustatymas skaitmeninėje erdvėje. Šiuo metu platformos pasitiki tik pačių vartotojų įrašytais gimimo duomenimis. Lietuvoje svarstomi įvairūs mechanizmai, pavyzdžiui, tapatybės patvirtinimas per elektroninius valdžios vartus. Tai užtikrintų, kad paskyrą sukuria būtent pilnametis asmuo. Tačiau kyla rimtų klausimų dėl duomenų privatumo ir saugumo. Ar esame pasiruošę dalintis savo dokumentų duomenimis su globaliomis korporacijomis? Diskusijos šiuo klausimu tik prasideda, bet jų tonas yra itin griežtas.
Vaikų psichologai įžvelgia ne tik draudimų, bet ir švietimo trūkumą. Jie pabrėžia, kad vien tik atimtas telefonas problemos neišspręs. Vaikai turi mokytis kritiškai vertinti informaciją ir atpažinti manipuliacijas.
Socialiniai tinklai tapo pagrindine jų socializacijos ir saviraiškos erdve. Visiškas jų atėmimas gali sukelti dar didesnę izoliaciją ir maištą šeimoje. Todėl siūloma ieškoti balanso tarp griežtos kontrolės ir sveiko ugdymo. Svarbu, kad vaikai suprastų interneto keliamas rizikas, o ne tik bijotų bausmių.
Europoje panašios diskusijos vyksta ir kitose šalyse. Prancūzija ir Didžioji Britanija jau bando įvesti amžiaus patikros standartus. Lietuva nori būti viena iš lyderių užtikrinant saugią skaitmeninę aplinką vaikams. Iniciatyvos rėmėjai tikisi, kad tai sumažins patyčių mastą internete. Dažnai vaikai nesuvokia savo veiksmų pasekmių virtualioje erdvėje. Griežtesnės taisyklės priverstų tėvus labiau domėtis savo vaikų veikla telefone. Tai galėtų tapti gera proga atkurti prarastą bendravimą šeimose.
Galutinis sprendimas Seime dar nepriimtas, tačiau politinė valia atrodo tvirta. Artimiausiu metu laukia viešos diskusijos su visuomene ir technologijų ekspertais. Kiekvienas tėvas turėtų susimąstyti, kiek laiko jo vaikas praleidžia socialiniuose tinkluose. Ar mes laukiame įstatymų, ar galime patys nustatyti ribas savo namuose? Atsakymas į šį klausimą nulems, kokią kartą užauginsime po dešimtmečio. Saugumas internete tampa vienu svarbiausių šių laikų iššūkių kiekvienai valstybei.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.