Vienas iškiliausių Lietuvos komunikacijos specialistų, buvęs G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Aistis Zabarauskas, atvirai prabilo apie savo karjeros posūkius, darbą politikos užkulisiuose ir priežastis, kodėl galiausiai nusprendė sulaužyti pažadą nekritikuoti dabartinio šalies vadovo.
Nuo žurnalistikos iki politinės komunikacijos: nelengvas virsmas
Prieš beveik šešerius metus Aistis Zabarauskas tapo Gitano Nausėdos rinkimų štabo komunikacijos vadovu, o vėliau – vyriausiuoju patarėju komunikacijai. Prieš tai jis ilgus metus dirbo žurnalistu, o vėliau – viešųjų ryšių bendrovėse. Šiandien A. Zabarauskas yra pripažintas komunikacijos ekspertas ir viešųjų reikalų bendrovės „Debrief“ vadovas.
„Tuo metu sakydavau: mes, žurnalistai, apie jus, „piarščikus“, galvojam tą patį, ką šuo galvoja apie stulpą. O dabar jau 22 metus dirbu darbą, apie kurį galvojau kaip šuo apie stulpą“, – su šypsena prisimena pašnekovas, atskleisdamas, kad persiorientuoti į viešuosius ryšius buvo iššūkis.
Anot jo, žurnalistas yra kaip prokuroras – ieškantis problemų ir atsakingų, o ryšių su visuomene specialistas – advokatas, ginantis kliento interesus. „Dažnai žurnalistams yra sudėtinga persiorientuoti. Tu, kaip žurnalistas, matai reiškinius iš viešojo intereso kampo, o kaip ryšių su visuomene žmogus juos turi matyti iš savo kliento pozicijos“, – pabrėžia A. Zabarauskas. Dirbant viešųjų ryšių, o ypač politinėje srityje, dažnai tenka ginti sprendimus, kurių pats nepalaikai, o tai kelia vidinių konfliktų ir vertybinių dilemų. „Manau, kad atsitraukimas iš teritorijos, kuri kelia tau per daug vidinės kaitros, yra labai sveikas sprendimas. <...> Politinis laukas turi labai daug savito nematomo kartėlio, kuris kaupiasi viduje, gadina gyvenimą“, – teigia ekspertas.
Kodėl A. Zabarauskas prisijungė prie G. Nausėdos komandos?
Paklaustas apie motyvaciją, A. Zabarauskas neslepia, kad į politinę komunikaciją pasuko vedamas beribio smalsumo, būdingo žurnalistikos profesionalams. Nors gerovės valstybės idėja nebuvo jo svajonė, jis matė poreikį išlaikyti politinį balansą.
„Žiūrint į 2020 metų rinkimus, matėsi, jog gali susiklostyti scenarijai, kai visas politinis trikampis – prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas – atsidurs vienose rankose. <...> Kaip piliečiui man tai nelabai patiko ir aš mačiau trečią kelią – nepriklausomą kandidatą, kuris galėtų būti atsvara sistemoje ir išlaikyti balansą. Tai mano buvo tokia pagrindinė motyvacija“, – aiškina A. Zabarauskas. Po susitikimo su būsimuoju prezidentu, kurio metu jis paklausė G. Nausėdos: „O koks jūsų?“ apie patirtį, abu nusprendė, kad „dvi galvos kartu yra geriau nei atskirai“ ir pradėjo darbą.
Darbas Prezidento komandoje: nusivylimai ir sprendimas trauktis
Po rinkimų, nors A. Zabarauskas neketino likti Prezidento komandoje, G. Nausėda viešai paragino jį pasilikti. „Mūsų sutarimas buvo toks – jeigu laimim rinkimus, tada ir kalbamės, kas bus toliau. <...> Bet tie kvietimai kartojosi, galų gale paskutinę naktį priėmiau sprendimą, kad tikrai ne, o 4 ryto tas „tikrai ne“ virto į „I`m in“ (sutinku)“, – pasakoja ekspertas.
Visgi A. Zabarauskas Prezidento komandoje išdirbo neilgai – iki 2020-ųjų birželio. Jo sprendimą trauktis paskatino nusivylimas politiniu lauku. „Aš buvau nustebęs, kiek mažai yra kūrybos ir kiek daug stumdymosi dėl galios politiniame lauke“, – atvirauja A. Zabarauskas. Jį taip pat stebino, kiek valstybė turi pinigų, bet jie „takeliais iškeliauja ne pagal paskirtį“, kai tuo tarpu gydytojų, mokytojų ir pareigūnų atlyginimai yra neįtikėtinai maži.
Pažado sulaužymas: kodėl A. Zabarauskas nebegalėjo tylėti?
Nors pasitraukdamas iš Prezidento komandos buvo pažadėjęs jo viešai nekritikuoti, A. Zabarauskas prisipažįsta, kad 2024 metų birželį atėjo momentas, kai tylėti nebegalėjo. „Plika akimi matėsi, kad susisiejimas su viena konkrečia politine jėga yra savęs žalojimas. <...> Ne konkrečiai dėl socdemų, bet dėl to, kad prezidentas negali taip susisieti su viena konkrečia politine jėga“, – sako jis.
Komunikacijos eksperto teigimu, 2024 metų rudenį Prezidento ir jo komandos siųsti vizualiniai signalai, pavyzdžiui, „suokalbio detalės – sėdėjimas prie bendro stalo sukištomis galvomis“, rodė, kad valstybė „atsistojo ant blogų bėgių“. „Vizualinė komunikacija turi labai stiprių ir paveikių žinių. <...> Simbolika, net jeigu ir nesukelia momentinio efekto, prasideda smegenų gale ir paskui generuoja labai neigiamus rezultatus“, – aiškina A. Zabarauskas, pridurdamas, kad apie tai buvo įspėta, tačiau įspėjimai nurašyti „konservatorių retorikai“.
Blogus signalus siuntė ir Prezidento interviu po Seimo rinkimų. „Neperlenkiu lazdos sakydamas, kad [po interviu] nemiegojau porą naktų. <...> jau matėsi, kad jis kaip dirigentas duoda toną orkestrui ar chorui, užbrėždamas klaidingas linijas, kad vieni sėdės ant atsarginių suolelio, o kiti tvarkysis kaip reikia“, – dalijasi įžvalgomis ekspertas. Pasak jo, „kai tas [Vilijos] Blinkevičiūtės manevras buvo pridengtas milžinišku varnalėšos lapu, tai iškart siuntė signalą, kad blogi dalykai bus daromi ir dangstomi, kad su mumis nebebendraus kaip su suaugusiaisiais. O kai valdžia pradeda patronuoti pilietį, tai yra pirmas požymis, kad nebus gerai.“
Atsakomybė ir rizikos valdymas: Prezidento klaidų analizė
A. Zabarauskas kritikuoja Prezidento teiginį: „Aš prisiimu atsakomybę už šios Vyriausybės darbą.“ Jo nuomone, „žmogus nepasilieka už nugaros jokios manevro laisvės. Kitaip tariant, tu atiduodi visus situacijos valdymo svertus kitiems į rankas ir sakai, kad aš dabar nuo jūsų priklausau.“ Ilga konfrontacija su konservatoriais ir noras be kliūčių įgyvendinti sumanymus paskatino Prezidentą susisieti su socialdemokratais, tačiau rizikos nebuvo pasvertos. „Atsirado trumparegystė valdant rizikas. Buvo perdėtas optimizmas, kad viskas bus gerai, dabar jau padirbsim. Bet kai kaleisi su konservatoriais, reitingai buvo aukščiausi. Nustojai kaltis, susisiejai su kita partija ir staiga tu esi aštuntoje vietoje pagal pasitikėjimą, tai yra neregėta“, – teigia pašnekovas.
Ateities perspektyvos: vilties spindulys Lietuvos politikoje?
Nepaisant kritikos, A. Zabarauskas tiki, kad reitingus pakelti įmanoma. „Lietuvoje gyvena atlaidūs žmonės. Mes esame linkę atleisti klaidas, o ypač kai tos klaidos pripažįstamos. Bet kažkas turi pasikeisti ir politikų elgsenoje – turi ateiti žmonės, kurių vidinė kultūra yra kitokia nei dabartinių ir elgesio reikalavimai sau aukštesni. Tačiau tokie žmonės nenori į politiką“, – apgailestauja jis. Ekspertas viliasi, kad dabartiniai politikai vieną dieną pasakys tą patį, ką Prezidentas pasakė 2024 metų birželį: „Aš pasikeičiau.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.