Regos sutrikimų, ypač trumparegystės, sparčiai daugėja visame pasaulyje. Nors vaistų, kurie visiškai sustabdytų trumparegystės stiprėjimą, kol kas nėra, specialistai pabrėžia, kad egzistuoja veiksmingos priemonės, galinčios ją reikšmingai pristabdyti.
Kaip apsaugoti vaikų akis nuo trumparegystės progresavimo?
Oftalmologė, kalbėdama apie vaikų trumparegystę, akcentuoja, kad svarbiausia yra ne tik regėjimo aštrumas, bet ir ilgalaikės pasekmės. Kuo aukštesnis trumparegystės laipsnis, tuo didesnė kitų akių ligų rizika. Pavyzdžiui, esant didelio laipsnio trumparegystei (nuo -6D ir daugiau), gerokai išauga tikimybė susirgti glaukoma, padidėja tinklainės atšokos bei kitų tinklainės pakitimų rizika.
Todėl itin svarbu vaikams tinkamai koreguoti regėjimą ir nešioti gydytojo paskirtas korekcines priemones, kurios gali stabdyti miopijos progresavimą. Lietuvoje jau kelis metus prieinami specialūs gydomieji akinių lęšiai. Jie gali sulėtinti trumparegystės eigą, nukreipdami šviesos spindulius į akies tinklainę kitaip nei paprasti lęšiai. Dėl šios priežasties akis nebegauna signalo toliau augti ir ilgėti. Kaip žinia, trumparegių akių ašis yra ilgesnė.
„Kita veiksminga priemonė suvaldyti vaikų trumparegystę – mažos koncentracijos atropino lašai. Tiesa, reikia nusiteikti ilgalaikiam gydymui: lašus būtina lašinti kas vakarą prieš miegą kelis metus“, – pataria oftalmologė.
Be medicininių priemonių, labai svarbus kasdienis buvimas lauke šviesiu paros metu, ne mažiau nei dvi valandas. Natūrali dienos šviesa skatina akį gaminti dopaminą, kuris taip pat stabdo akies obuolio ašies ilgėjimą. Be to, būnant lauke natūraliai daugiau žiūrima į tolį, o akys labiau atsipalaiduoja.
Svarbu paminėti, kad vis dar sklando mitas, jog silpnesni nei reikia akiniai padės akims „dirbti“. Pasak gydytojos, tai netiesa – per silpni akiniai kaip tik gali skatinti trumparegystės progresavimą.
Dažnos ir pavojingos akių ligos: kai simptomai pasireiškia per vėlai
Nors dalį regėjimo sutrikimų galime pastebėti greitai, kai kurios akių ligos vystosi tyliai ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
Oftalmologė pabrėžia, kad uždelsti atvejai neretai lemia negrįžtamus pokyčius. Tarp dažniausiai pasitaikančių akių ligų – glaukoma, katarakta ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija.
„Glaukoma vadinama „tyliąja“ liga, nes ligos pradžioje dažniausiai nejuntami jokie simptomai. Negydant glaukomos ilgainiui žūsta regos nervas, susiaurėja regos laukas. Svarbu paminėti, kad šie pakitimai yra negrįžtami ir gali lemti aklumą. Tačiau reguliariai tikrinant akis glaukomą galima diagnozuoti labai anksti, dar neatsiradus reikšmingų matymui pakitimų. Liga gydoma, kontroliuojama akispūdį mažinančiais lašais bei lazerinėmis procedūromis“, – teigia gydytoja.
Kita labai dažna akių liga – katarakta. Tai lęšiuko padrumstėjimas, su kuriuo susiduria beveik visi garbaus amžiaus žmonės. Pacientai skundžiasi palaipsniui blogėjančia rega, vaizdas tampa neryškus. Vienintelis kataraktos gydymo būdas – operacija, kurios laikas dažniausiai priklauso nuo to, kada regėjimo sutrikimai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Dar viena iš dažniausių akių ligų – amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Dėl jos pablogėja matymas, gali iškreipti vaizdą, dažnai tampa sunku skaityti. Ligos riziką didina vyresnis amžius, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, genetiniai faktoriai, nepilnavertė mityba. Pilnai išgydyti ligos neįmanoma, tačiau esant tam tikrai ligos formai, į akis leidžiamos vaistų injekcijos, kurios stabdo ligos progresavimą.
„Rūpinimasis akių sveikata gali tapti gyvenimo būdo dalimi: pasitikrinkite akis kartą per metus, sveikai maitinkitės, būkite fiziškai aktyvūs, ilgiau būkite gryname ore bei dažniau darykite pertraukas nuo ekranų“, – apibendrina oftalmologė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.