Mokslininkai vis labiau įsitikinę, kad akys gali būti laikomos langais į smegenis. Jos geba atskleisti ankstyvus protinio nuosmukio požymius, siūlydamos naują viltį ankstyvajai demencijos diagnostikai ir prevencijai. Nors regėjimo praradimas nebūtinai reiškia demenciją, ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas akių ligų nustatymas ir gydymas yra neįkainojamas žingsnis siekiant išvengti rimto atminties praradimo vėlesniame amžiuje.
Moksliniai tyrimai patvirtina ryšį tarp regėjimo ir demencijos
Naujausi tyrimai vis labiau patvirtina esantį ryšį tarp regėjimo ir kognityvinių funkcijų. Didelis britų tyrimas, paskelbtas 2024 m., apėmė daugiau nei 8000 dalyvių, kuriems buvo atliktas paprastas regėjimo testas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tie asmenys, kurių regos reakcijos greitis buvo lėtesnis, susidūrė su žymiai didesne rizika, kad per ateinančius 12 metų jiems bus diagnozuota demencija.
Panašios išvados gautos ir Australijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo beveik 2300 žmonių. Tyrėjai nustatė, kad blogėjantis regėjimo aštrumas buvo reikšmingai susijęs su kognityviniu nuosmukiu. Pagrindinė šio Australijos tyrimo autorė, neurologė Nikki-Anne Wilson, paaiškino, kad regėjimo praradimą dažnai sukelia lengvai išgydomos ligos, tokios kaip katarakta ar netinkamai parinkti akiniai. Ji pridūrė, kad ankstyvas šių problemų nustatymas ir tinkamas gydymas gali veiksmingai sumažinti demencijos riziką.
Regėjimo praradimas – oficialus demencijos rizikos veiksnys
Atsižvelgdamas į naujus ir svarius mokslinius įrodymus, prestižinis „Lancet“ demencijos komitetas oficialiai įtraukė vėlyvojo amžiaus regėjimo praradimą į kognityvinio nuosmukio rizikos veiksnių sąrašą. Apskaičiuota, kad regėjimo praradimas gali būti susijęs su maždaug 2,2 proc. visų demencijos atvejų. Palyginimui, negydytas klausos praradimas sudaro apie 7 proc. atvejų.
Britų tyrėjai optimistiškai vertina ateitį: nors šiuolaikiniai regos testai dar negali tiksliai numatyti demencijos išsivystymo rizikos kiekvienam asmeniui, tikimasi, kad ateityje tokie testai bus tobulinami ir taps tikslesni. Jie brėžia paralelę su klausos problemomis: šiandien žinoma, kad klausos aparatų nešiojimas gali sumažinti demencijos riziką, todėl ta pati logika gali būti taikoma ir laiku gydant akių problemas.
Akys atspindi senėjimą ir perspėja apie ligas
Demencija yra sudėtinga liga, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad akys yra itin jautrios senėjimo procesams. Netgi pakitimai, aptinkami atliekant akių dugno tyrimus, gali būti reikšmingas mirtingumo rizikos veiksnys. Kadangi vienas iš penkių demencijos atvejų vyresnio amžiaus žmonėms yra susijęs su įprastomis regėjimo problemomis, „The Lancet“ ekspertų grupė ragina užtikrinti, kad regėjimo patikra ir gydymas būtų prieinami visiems. Ekspertai teigia, kad regos gerinimas suteikia aiškią ir apčiuopiamą galimybę užkirsti kelią demencijai ir pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.