Naujausias tyrimas, paskelbtas žurnale „BMJ Oncology“, atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: vėžio atvejų skaičius tarp jaunesnių nei 50 metų asmenų visame pasaulyje sparčiai auga. Nuo 1990 iki 2019 metų vėžio diagnozių tarp 14–49 metų amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 procentų – nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.
Šokiruojanti statistika ir mirtinų ligų ypatumai
Nors ekspertai pabrėžia, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti bendru gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat nuosekliai rodė, jog vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesnėms amžiaus grupėms. Deja, didėja ir mirtingumas: 2019 metais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų asmenų, o tai yra 28 procentais daugiau nei 1990 metais.
Analizuojant mirtiniausius vėžinius susirgimus šioje amžiaus grupėje, sąrašo viršuje atsidūrė krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžys. Krūties vėžys išliko dažniausiai diagnozuojama liga per visus tris stebėtus dešimtmečius. Tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės (vietos, kur nosies nugarėlė susilieja su gerklės viršumi) ir prostatos vėžio atvejų. Gera žinia, kad kepenų vėžio atvejų mažėjo 2,9 procentais kasmet.
Galimos priežastys ir rizikos veiksniai
Tarptautinė mokslininkų komanda, atlikusi šį išsamų tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, prisidedantys prie vėžio vystymosi jaunesniame amžiuje, yra prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Be to, pabrėžiama, jog prie didėjimo tendencijos gali prisidėti ir genetiniai veiksniai, fizinis neveiklumas bei nutukimas.
Nepaisant identifikuotų rizikos veiksnių, tyrėjai pripažįsta: „vis dar neaišku, kodėl daugėja vėžio atvejų ankstyvame amžiuje.“ Šis neaiškumas kelia papildomą nerimą ir skatina tolesnius tyrimus.
Pasaulinės tendencijos ir ateities prognozės
Tyrėjai, naudodami 2019 metų Pasaulinio ligų masto tyrimo duomenis, išanalizavo 29 skirtingų vėžio rūšių paplitimą 204 šalyse.
Rezultatai parodė, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, jog joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys. Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, turinčiose geresnes sveikatos priežiūros sistemas, vėžys aptinkamas anksčiau, tačiau pažymima, kad tik kelios šalys atlieka tam tikrus vėžio tyrimus jaunesniems nei 50 metų amžiaus asmenims.
Modeliavimo būdu sudaryta prognozė rodo, kad iki 2030 metų jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių vėžio atvejų skaičius pasaulyje padidės dar 31 procentu, daugiausia tarp 40–49 metų amžiaus žmonių. Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett atkreipė dėmesį, kad nuo 1990 iki 2019 metų pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 procentais, o tai taip pat iš dalies lėmė didėjantį susirgimų skaičių.
Iššūkiai ir ateities tyrimai
Dvi Belfasto Karalienės universiteto gydytojos Ashleigh Hamilton ir Helen Coleman teigė, kad yra labai svarbu išsiaiškinti, kas lemia dažnėjančius vėžio atvejus jaunų žmonių tarpe. „Visiškai suprasti priežastis, lemiančias pastebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad tam įtakos turi gyvenimo būdo veiksniai, o naujos sveikatos sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobiota, lauko oro tarša ir įvairūs žalingi poveikiai ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, dar tik tyrinėjamos“, – teigė jos su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.