Storosios žarnos vėžys: antra pagal mirtingumą liga, kurios galima išvengti
Kovas – mėnuo, skirtas storosios žarnos vėžio žinomumui didinti. Ši onkologinė liga yra trečia pagal sergamumą ir antra pagal mirtingumą visame pasaulyje, o Lietuvoje ji kasmet pasiglemžia apie 900 gyvybių, paliesdama daugybę šeimų. Neretai storosios žarnos vėžys nustatomas per vėlai, todėl prevencinė patikra tampa gyvybiškai svarbi – ji leidžia anksti aptikti tiek pačią ligą, tiek ikivėžinius pakitimus.
Nemokama patikra: kas ir kaip gali pasitikrinti?
Dažniausiai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų asmenims. Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje 50–74 metų (imtinai) gyventojai kviečiami nemokamai tikrintis kas dvejus metus, dalyvaudami specialioje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.
Patikros procesas yra paprastas ir pradedamas nuo šeimos gydytojo. Pirma, atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jeigu šio testo rezultatas teigiamas, signalizuojantis apie kraujavimo požymius, pacientas siunčiamas konsultuotis su gydytoju specialistu. Prireikus, specialistas atlieka kolonoskopiją, o esant poreikiui – ir biopsiją. Svarbu pabrėžti, kad teigiamas pirminio testo rezultatas dar nereiškia vėžio diagnozės; tai tik indikacija, jog reikalingi išsamesni tyrimai.
Kodėl tik pusė žmonių pasinaudoja galimybe išgelbėti savo gyvybę?
Nors apie šią prevencinę programą žino nemažai Lietuvos gyventojų, aktyvumas vis dar nepakankamas. Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pažymi, kad slapto kraujavimo testą atlieka tik apie 46 proc. tikrintis turinčių asmenų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė gyventojų nepasinaudoja šia gyvybiškai svarbia galimybe.
„Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta žmonėms, kurie yra amžiaus grupėje, kurioje atsiranda didžiausia rizika susirgti. Patikra pagal programą padeda ligą nustatyti anksti – dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Ji nieko nekainuoja, o testui tereikia vos kelių minučių, kurios ateityje gali būti labai reikšmingos“, – pabrėžia J.
Grigarienė.
Neatidėliokite patikros: aiškumas yra svarbiausia
Dalis gyventojų dvejoja ar atideda patikrą, nerimaudami dėl galimų rezultatų. Tačiau laiku atlikta patikra suteikia aiškumą ir galimybę veikti, jei to prireikia. Per pastaruosius metus slaptas kraujavimas nustatytas tik nedidelei daliai žmonių – apie 13 proc., o likusiems jokių papildomų tyrimų neprireikė. Tai rodo, kad daugumai baimintis nėra pagrindo.
Vis dėlto, net ir gavus teigiamą testo rezultatą, tik maždaug pusė programos dalyvių tęsia ištyrimą ir atlieka kolonoskopiją. „Prevencinės programos nauda priklauso ne tik nuo valstybės skiriamų pinigų, bet ir nuo mūsų pačių įsitraukimo. Gavus teigiamą testo rezultatą būtina, kad žmogus tęstų ištyrimą pagal gydytojų rekomendacijas. Tik iki galo atlikta patikra yra veiksminga“, – akcentuoja ligonių kasos atstovė.
Gera žinia ta, kad atlikus biopsijas, pacientams dažniausiai nustatoma nepiktybinių pakitimų, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Kaip pasitikrinti ir kokios kitos prevencinės programos siūlomos?
Norint pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą, tereikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę. Jei nepriklausote programos amžiaus grupei, bet jaučiate negalavimus, nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją – apdraustiesiems reikalingus tyrimus apmoka ligonių kasa.
Lietuvoje gyventojai gali nemokamai tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas: dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šių programų finansavimas nuolat didėja: 2025 m. tam skirta daugiau nei 53 mln. eurų, o 2026 m. suplanuota panaudoti daugiau nei 59 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
„Valstybė sudaro galimybes tikrintis nemokamai, tačiau sprendimą pasirūpinti savo sveikata priima pats žmogus. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo geresni gydymo rezultatai. Todėl raginame gyventojus neatidėlioti patikros ir pasinaudoti prevencinių programų teikiamomis galimybėmis“, – kviečia J. Grigarienė, primindama apie kiekvieno asmens atsakomybę už savo sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.