Atopinis dermatitas dažnai vertinamas kaip estetinė problema, tačiau specialistai įspėja, kad tai kur kas rimtesnė būklė, galinti sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė pabrėžia, kad šios problemos dažnai perduodamos iš kartos į kartą: „Tai matosi paveldėjime. Tos problemos perduodamos iš kartos į kartą.“
Paveldimumas ir ligos paūmėjimą lemiantys veiksniai
Norint veiksmingai valdyti atopinį dermatitą, būtina išsiaiškinti, kurie veiksniai sukelia jo paūmėjimą konkrečiam žmogui. Pavyzdžiui, stebima, kad stresas gerokai apsunkina ligos kontrolę. Nors liga dažnai diagnozuojama vaikystėje, ja gali susirgti ir suaugusieji, tačiau tokių atvejų procentas yra nedidelis, kaip paaiškina VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Nuo alergijų iki širdies ligų: netikėtos atopinio dermatito komplikacijos
Atopiniu dermatitu sergantys asmenys yra jautresni įvairioms infekcinėms ligų komplikacijoms, pavyzdžiui, herpeso šeimos virusams. Tačiau pavojus tuo nesibaigia. Profesorė L. Malinauskienė įspėja, kad liga gali plėsti alergijų spektrą, sukelti bronchinę astmą ir alerginį rinitą. Be to, nevaldoma atopija ilgainiui gali lemti gyvybei pavojingų sveikatos būklių išsivystymą. „Širdies išeminė liga neatsiras po metų, dvejų – tai bus po 30–40 metų. Tiems žmonėms, kurie serga ir nesigydo adekvačiai, ta rizika greičiau ateina. Greičiau bus infarktas, anksčiau ištiks insultas. To nesinori“, – akcentuoja profesorė.
Atopinio dermatito atpažinimas: simptomai ir amžiaus ypatumai
Pagrindiniai atopinio dermatito simptomai, dėl kurių kreipiamasi į medikus, yra raudonos dėmės ant odos ir intensyvus niežulys. Kūdikiai, kenčiantys nuo šios ligos, dažnai būna neramūs, prastai miega naktį, daug verkia ir bando kasytis, kai yra nurengti. Bėrimai dažniausiai pasirodo galūnių linkiuose, veide ir plaštakose. Gydytoja I. Kisielienė pastebi, kad nors dauguma žmonių išauga simptomus sulaukę paauglystės, „tačiau ta liga gali pasikeisti.
Išlieka polinkis turėti egzemas, dermatitus.“
Kodėl odos barjero pažeidimas lemia alergijas?
Alergija – tai stipri imuninės sistemos reakcija į aplinkos veiksnius. Nenuostabu, kad atopinis dermatitas ir alergijos yra glaudžiai susiję. Profesorė L. Malinauskienė paaiškina vieną tvirtą teoriją: „Viena teorija, kuri turi stiprų pagrindą, aiškina, kad žmogus tampa alergiškas maistui, nes jo oda nesveika. Tarp odos ląstelių, „plytų“, cementas yra ištrupėjęs ir visi alergenai gali labai giliai įeiti į odą ir kontaktuoti su imuninės sistemos ląstelėmis. Jos supranta, kad čia blogis, reikia kovoti ir mušdamos tą maisto baltymą, žudo ir aplinkines odos ląsteles. Taip atsiranda bėrimas.“ Būtent todėl atopiniu dermatitu sergantys žmonės yra labiau linkę į alergijas įvairiems maisto produktams.
Gydymo strategijos ir kompleksinis požiūris
Atopinio dermatito pasekmės, tokios kaip raudonos dėmės, kelia estetinį diskomfortą, tačiau dar labiau vargina naktimis sustiprėjantis niežulys. „Kartais pacientais sako, kad visiškai negali miegoti. Tas sukelia psichologinį stresą. Taigi, problemų kyla ir dėl išvaizdos, ir dėl niežulio“, – pastebi VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė.
Pagalba pacientui priklauso nuo ligos formos – bėrimų gali būti nedaug ir tik šiek tiek niežtėti, arba „gali būti visas kūnas išbertas, raudonas, su daug nukasymų“, – pasakoja A. Chomičienė.
Bazinis gydymas siekia atkurti pažeistą odos struktūrą, todėl visiems pacientams tinka odą drėkinančios priemonės. Esant lengvai ligos formai, to gali pakakti. Jei drėkinimas nepadeda, sekantis žingsnis yra gydomieji tepalai: steroidiniai tepalai, kurių pacientai dažnai baiminasi, nors vietiškai naudojami jie retai sukelia rimtų sisteminių sutrikimų, ir kalcineurino inhibitoriai, skirti jautrioms vietoms, tokioms kaip veidas ar kaklas. Sunkesniais atvejais taikomas imunosupresinis gydymas, skirtas slopinti ūmias alergines ir imunines reakcijas. „Atsirado daug naujų vaistų, kuriuos galime pasiūlyti pacientams, kai nepadeda gydomieji tepalai“, – patikino A. Chomičienė.
Gydytoja pabrėžia, kad odos priemonių naudojimas yra įprotis, kurį būtina išsiugdyti, nes be uždegiminių vietų tepimo pagerėjimo nebus. Vaistai nėra panacėja. „Iš tiesų tabletės gali šiek tiek sumažinti niežulį, bet odos uždegimo jos nepanaikins“, – akcentuoja A. Chomičienė, pabrėždama kompleksinio ir nuoseklaus gydymo svarbą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.