Daugelis iš mūsų žino, kad miegas yra būtinas, tačiau ar žinome, kiek valandų miego iš tikrųjų reikia mūsų organizmui, ypač perkopus penkiasdešimtmetį? Naujas, 25 metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 8 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų, atskleidė stulbinančius duomenis apie miego trukmės įtaką lėtinių ligų rizikai.
Trūkstamas miegas: didėjanti lėtinių ligų rizika
Tyrimo rezultatai rodo, kad sveikiems 50 metų asmenims, kurie miega tik penkias valandas per parą ar mažiau, žymiai išauga įvairių lėtinių ligų išsivystymo rizika. Palyginti su tais, kurie ilsėjosi septynias valandas, penkias valandas miegojusiems tyrimo dalyviams net 30 proc. dažniau buvo diagnozuotos kelios lėtinės ligos. Ši rizika didėja su amžiumi: šešiasdešimtmečiams, miegantiems per mažai, rizika buvo 32 proc. didesnė, o septyniasdešimtmečiams – net 40 proc. didesnė, lyginant su jų bendraamžiais, besimėgaujančiais ilgesniu nakties poilsiu.
Mokslininkai detaliai tyrė, kokia tikimybė, kad asmeniui išsivystys bent dvi iš 13 dažniausiai pasitaikančių lėtinių sveikatos būklių. Tarp jų – depresija, kepenų ligos, širdies ligos, insultas, diabetas, įvairūs onkologiniai susirgimai ir Parkinsono liga. Londono universiteto koledžo (UCL) tyrėjai, remdamiesi šiomis išvadomis, paskelbtomis žurnale „Plos Medicine“, rekomenduoja kiekvieną naktį skirti nuo septynių iki aštuonių valandų miegui.
Ne tik per trumpas, bet ir per ilgas miegas kelia pavojų
Nors trumpas miegas akivaizdžiai siejamas su padidėjusia ligų rizika, tyrimas atskleidė ir kitą svarbų aspektą: miegas neturėtų būti ir per ilgas. UCL epidemiologijos ir sveikatos instituto pagrindinė tyrimo autorė dr. Severine Sabia pažymėjo, kad lėtinių susirgimų išsivystymo rizika auga ekonomiškai pajėgiose šalyse, kur daugiau nei pusė vyresnio amžiaus gyventojų serga bent dviem lėtinėmis ligomis.
„Tai yra didelis iššūkis visuomenės sveikatos struktūroms, nes lėtinių ligų gausa yra tiesiogiai susijusi su dažnu sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu, hospitalizacijomis, įvairių negalių išsivystymu“, – pabrėžė S.
Sabia. Ji pridėjo, kad, nors žmonėms senstant keičiasi jų miego įpročiai ir miego struktūra, vis tiek rekomenduojama miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų per parą, nes tiek per ilga, tiek per trumpa miego trukmė siejama su lėtinių ligų atsiradimu.
Tyrėjų surinkti duomenys patvirtina, kad vyresniems nei 60 ar 70 metų žmonėms, miegantiems ilgiau nei devynias valandas, taip pat dažniau diagnozuojamos kelios lėtinės ligos, palyginti su jų bendraamžiais, miegančiais optimalias septynias valandas.
Miego higiena – ilgaamžiškumo garantas
Mokslininkai tyrė 50, 60 ir 70 metų amžiaus asmenų miego trukmės duomenis, surinktus iš pačių tyrimo dalyvių. Paaiškėjo, kad maždaug 7 proc. žmonių miega tik penkias valandas, trečdalis – šešias, beveik pusė – septynias, o apie 15 proc. – aštuonias ar daugiau valandų.
Siekiant užtikrinti kokybišką miegą, dr. S. Sabia pabrėžia tinkamos miego higienos svarbą. Prieš gulantis į lovą, miegamajame turėtų būti tylu ir tamsu, o oro temperatūra – maloni. Taip pat patariama vengti elektroninių prietaisų ir sotesnių valgių prieš miegą. Fizinis aktyvumas dienos metu ir pakankamas saulės šviesos kiekis taip pat prisideda prie kokybiško nakties poilsio. Šių paprastų taisyklių laikymasis gali tapti esmine investicija į jūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.