Lietuvą ir visą Europą apėmęs karštis džiugina ne tik saulės bei gamtos mylėtojus, bet kartu kelia ir rimtą susirūpinimą tiems, kurie susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kylant oro temperatūrai, plečiasi kraujagyslės, padažnėja pulsas, gali trūkti deguonies, kraujas ima tirštėti, didėja kraujo krešulių susidarymo rizika. Šie veiksniai dažnai tampa infarkto ar insulto priežastimi, todėl karštuoju laikotarpiu ypač svarbu saugotis – ieškoti pavėsio ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme.
Nors skysčių vartojimas gyvybiškai svarbus kiekvienam, žmonėms, turintiems širdies problemų ar kenčiantiems nuo padidėjusio cholesterolio kiekio, pasirinktų gėrimų tipas gali turėti lemiamos reikšmės. Mažinant „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, automatiškai mažinama ir rizika susirgti rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Tad, kokius gėrimus rinktis, o kurių geriau vengti, kad apsaugotumėte savo širdį?
Gėrimai, padedantys kovoti su aukštu cholesteroliu
Vanduo. Tai pagrindinis atgaivos šaltinis ir gyvybiškai svarbi priemonė, kurią būtina vartoti kasdien, nepriklausomai nuo sveikatos būklės. Tiems, kuriems sunku prisiversti gerti paprastą vandenį arba norisi „kažko su skoniu“, vandenį galima pagardinti keliais agurko griežinėliais, išspaustomis citrinos sultimis ar uogomis. Toks gėrimas taps puikia, sveika alternatyva pirktiniams, cukraus kupiniems limonadams.
Žalioji arbata. Šis gėrimas vertinamas ne tik dėl tonizuojančio poveikio, bet ir dėl pagalbos kovojant su per dideliu „blogojo“ cholesterolio kiekiu kraujyje. Žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai katechinai trukdo gamintis cholesteroliui, taip padėdami sumažinti jo kiekį ir kovoti su širdies ligomis. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Japonijoje atliktas tyrimas parodė, jog geriant 5 ar daugiau puodelių žaliosios arbatos per dieną, sumažėja insulto ar infarkto rizika.
Naminės sultys. Šviežiai spaustos citrinų, greipfrutų ar apelsinų sultys, sumaišytos su trupučiu vandens, ne tik pakeis parduotuvėse pirktines sultis ar limonadus, bet ir yra rekomenduojamos cholesterolio mažinimui.
Kaip ir žalioji arbata, citrusiniai vaisiai pasižymi antioksidantais, kurie kovoja su cholesterolio pertekliumi ir mažina nuosėdas ant kraujagyslių sienelių. Mitybą paįvairinti galima spaudžiant ir kitų, antioksidantų turinčių, vaisių ar daržovių sultis, pavyzdžiui, iš burokėlių, morkų, kopūstų, špinatų ar obuolių.
Gėrimai, kurių reikėtų vengti
Alkoholis. Nors alkoholiniai gėrimai neturi cholesterolio, juose dažnai gausu pridėtinio cukraus, kuris turi tiesioginės įtakos „blogojo“ cholesterolio padidėjimui kraujyje. Cukrus ir angliavandeniai skatina trigliceridų augimą – o žmonės, kuriems nustatomas mažas „gerojo“ cholesterolio ir didelis trigliceridų kiekis, turi didesnę riziką susirgti išemine širdies liga.
Saldinti gaivieji gėrimai. Angliarūgštės prisotintuose gėrimuose taip pat gausu cukraus, kuris neigiamai veikia sveikatą ir skatina cholesterolio kiekio didėjimą. Kai kuriuose populiariuose gėrimuose cukrus gali sudaryti net apie 10 procentų produkto sudėties. Išgėrus pusę litro tokio gėrimo, gaunama apie 50 gramų cukraus – tai daugiau nei dviguba Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros norma. Sutrikus organizmo balansui tarp kaupiamų ir išdeginamų riebalų, „blogojo“ cholesterolio kiekis ima didėti.
Riebus pienas. PSO rekomenduoja rinktis liesą pieną dėl mažesnio riebalų kiekio, o riebų, nenugriebtą pieną ir grietinėlę vartoti retai arba visiškai išbraukti iš mitybos raciono. Riebiame piene gausu sočiųjų riebalų, kuriuos turintiesiems padidėjusį cholesterolį gydytojai pataria vartoti itin atsakingai.
Svarbiausia – konsultuotis su specialistais
Gydytojai pabrėžia, kad išvardyti gėrimai, kuriais patartina arba nepatartina gaivintis, yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirti padėti užkirsti kelią „blogojo“ cholesterolio kiekio pertekliui kraujyje. Tačiau vanduo, žalioji arbata ar kitos sveikos mitybos alternatyvos jokiu būdu neturėtų pakeisti tokių vaistų kaip statinai, jei juos paskyrė gydytojas. Nors sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas yra neabejotinai reikšmingi širdies ligų prevencijai, Amerikos širdies asociacijos duomenimis, didžiausio poveikio prevencinės priemonės yra dvi: hipertenzijos kontrolė antihipertenziniais vaistais ir dislipidemijos kontrolė statinais. Todėl derėtų ne tik sąmoningai rinktis sveikus gėrimus ir maistą, bet ir reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus ir tiksliai laikytis gydytojo paskirto gydymo plano.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.