Sėklidžių vėžys išlieka itin aktuali ir pavojinga liga, ypač jaunų vyrų amžiaus grupėje. Nors tai rimtas susirgimas, gera žinia ta, kad anksti diagnozuotas sėklidžių vėžys yra sėkmingai gydomas. Tačiau tam reikalingas budrumas, žinios ir drąsa kreiptis į medikus.
Jaunų vyrų patirtys: Mindaugo ir Tomo istorijos
Sėklidžių vėžio klastą ir ankstyvos diagnostikos svarbą iliustruoja dviejų jaunų vyrų patirtys. 26-erių Mindaugas nedelsdamas kreipėsi į urologą dėl neįprasto skausmo kirkšnyje.
„Kiek save prisimenu, visada aktyviai sportuoju: karatė, tinklinis, bėgioju. Tad keistas jausmas, atsiradęs kirkšnyje buvo absoliučiai nepanašus į sportinės traumos pasėkmę. Jei tas skausmas būtų atsiradęs po sporto, tikrai nebūčiau atkreipęs dėmesio. O atsiradęs skausmas buvo įkyrokas, tai praeinantis, tai padidėjantis, per visą kirkšnę ir nueinantis link sėklidės. Ilgai nelaukiau, kreipiausi į urologą“, – pasakoja vilnietis Mindaugas, kuriam po išsamių tyrimų buvo patvirtinta, kad jis sveikas. Gydytojas pagyrė Mindaugą už budrumą.
Panašaus amžiaus Tomo istorija buvo sudėtingesnė. Jam, pajutus sėklidės padidėjimą iki „vištos kiaušinio“ dydžio, iš pradžių buvo įtariamas uždegimas. Tik po magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) privačioje klinikoje buvo nustatytas sėklidės vėžys.
„Dėl ženkliai padidėjusios sėklidės kreipiausi į privatų urologą savo mieste. Mano sėklidė tuo metu buvo kaip vištos kiaušinis. Urologas apžiūrėjo echoskopu, įtarė uždegimą, išrašė antibiotikų. Pasakė, kad gali naktį padidėti, po to gali atslūgti. Sugėriau kursą antibiotikų, bet nebuvo geriau. Padarytas biožymenų tyrimas taip pat nieko neparodė, todėl mane nusiuntė magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) į Kauną. Nuvažiavau į privačią kliniką, kurioje nustatė sėklidės vėžį ir rekomendavo kreiptis į doc.
dr. Aušvydą Patašių. Žaliuoju koridoriumi gana greitai patekau į Nacionalinį vėžio institutą pas doc. dr. A.Patašių, kuris nedelsdamas mane operavo. Po to dar kartelį patikrino MRT, pasidariau kraujo tyrimą. Kol kas viskas gerai, paskirtas stebėjimas – po pusės metų atvyksiu pasitikrinti“, – pasakojo Tomas.
Jis drąsina kitus atvirai kalbėti apie ligą: „Nebijau pripažinti, kad yra tokia liga, kad sergu. Raginu ir kitus – nebijokime, juk visi žinome, kad moterims reikia tikrintis profilaktiškai dėl krūties vėžio, taigi ir mes, vyrai, turime būti budrūs. Svarbiausia – nebijokime“.
Naujos galimybės ankstyvai diagnostikai: mikroRNR tyrimai
Tradiciniai sėklidžių vėžio kraujo žymenys (alfa fetoproteinas (AFP), laktato dehidrogenazė (LDH) ir chorioninis gonadotropinas (hCG)) turi ribotą specifiškumą ir jautrumą. Medicinos genetikė doc. dr. Rasa Sabaliauskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad ligai progresuojant pokyčiai gali būti nenustatomi.
„Ilgą laiką sėklidžių vėžio diagnostikai buvo naudojami tik serumo žymenys: alfa fetorpeoteinas (AFP), laktato dehidrogenazė (LDH) ir chroninis gonadotropinas (hCG), kurių specifiškumas ir jautrumas nėra didelis, o pagrindinis minusas, esant ligos progresavimui, pokyčiai nėra nustatomi“, – pasakoja doc. dr. R. Sabaliauskaitė.
Ateities viltis – mikroRNR raiškos tyrimai. Nustatyta, kad sergant sėklidžių vėžiu miR-371-3p raiška žymiai išauga ir yra gerokai informatyvesnė už tradicinius žymenis, nepriklausomai nuo vėžio tipo. Šis mažai invazinis tyrimas gali būti taikomas kiekviename gydymo etape.
„Žinoma, kad sergant sėklidžių vėžiu miR-371-3p raiška išauga lyginant su sveiku sėklidžių audiniu. Kas dar labai svarbu, nepriklausomai nuo sėklidžių vėžio tipo, miR-371-3p raiška ir yra gerokai informatyvesnė nei tradiciniai serumo žymenys. Dar vienas pliusas, kad mikroRNR raišką galima tirti kiekviename gydymo etape ir tai yra mažai invazinis tyrimas. Nors mikroRNR miR-371-3p tyrimas nėra taikomas klinikoje, šiuo metu metodinės Europos Urologų asociacijos gairės tyrimą pristato kaip labai perspektyvų ir specifinį“, – aiškina doc. dr. R. Sabaliauskaitė.
Tyrimui atlikti naudojamas paciento veninis kraujas. Ateityje testą planuojama atlikti iš šlapimo, siekiant dar didesnio patogumo.
„Biožymens miR-371-3p raiškos tyrimui atlikti yra naudojamas paciento veninis kraujas iš kurio yra išgryninama mikroRNR, o raiška yra tiriama naudojant realaus laiko PGR metodą. Šiuo metu kuriamas testas, kuris leistų tyrimą atlikti neinvaziniu būdu, t.y. iš šlapimo“, – detalizuoja medicinos genetikė.
Biožymenų tyrimas: naujas įrankis gydytojų rankose
Gydytojas urologas doc. dr. Aušvydas Patašius pažymi, kad naujos kartos sėklidžių žymenys, paremti mikroRNR ekspresija, suteiks gydytojams daug išsamesnės informacijos. Jie padės tiksliau diagnozuoti vėžio tipą, atskirti piktybinius darinius nuo gerybinių, o taip pat identifikuoti, kuriems pacientams reikalingas aktyvus stebėjimas, o kuriems – chemoterapija.
„Naujos kartos sėklidžių žymenys, paremti mikroRNR ekspresija, suteiks ženkliai daugiau informacijos gydytojui. Jie leis atskirti mažus sėklidžių darinius, padės identifikuoti piktybinius darinius ir atskirti juos nuo gerybinių, padės tiksliai diagnozuoti seminomos ir neseminomos tipo vėžį. Atlikę genetinį žymenų tyrimą, galėsime identifikuoti tuos pacientus, kuriuos galima aktyviai stebėti, ir tuos, kuriems reikės taikyti adjuvantinę chemoterapją“, – sako doc. dr. A. Patašius.
Šie žymenys leis koreguoti chemoterapijos dozes ir stebėti ligos progresą po operacijos.
„Chemoterapijos metu tokie patys žymenys remiantis jų ekspresija kraujyje leis nuspręsti, ar reikėtų padidinti, ar sumažinti adjuvantinės chemoterapijos dozę. Stebint pooperacinę eigą ir po chemoterapijos remiantis šių žymenų pokyčiais galima atskirti ar kompiuterinės tomografijos vaizduose stebimos masės yra piktybinės, ar jau paveiktos chemoterapijos ir nebekeliančios grėsmės paciento gyvybei. Tai dar vienas įrankis, kuris padės ženkliai geriau kasdieninėje gydytojų veikloje. Tai padėtų ne tik klinicistui, bet ir pacientui, kuris yra visų gydymo pastangų schemos ašyje“, – išsamiai aiškina doc. dr. A. Patašius.
Gydytojas pabrėžia, kad pažangios šalys tokius sėklidžių žymenis jau naudoja, taupydamos ligoninės resursus ir teikdamos geriausią pagalbą. „Teikiant šiuolaikines onkologines paslaugas, labai svarbu nustatyti ligos progresavimo riziką, ir remiantis šia informacija teikti adekvatų gydymą“, – sako doc. dr. A. Patašius.
Anot doc. dr. A. Patašiaus, biožymenų tyrimas padės išvengti nepakankamo gydymo (hipogydymo) ir palengvins ligos gydymo centralizavimą Lietuvoje.
„Biožymenų tyrimas neleis užleisti ligos. Taip pat bus nesunku pradėti centralizuoti šios ligos gydymą viename ar dviejuose gydymo centruose Lietuvoje. O šiuo metu Lietuvoje tai atlieka daugiau nei 20 centrų“, – sako doc. dr. A. Patašius.
Centralizuotas gydymas padėtų kaupti klinikinę patirtį ir didintų gydytojų kompetenciją.
„Gydant daugiau atitinkama liga sergančių pacientų kaupiama klinikinė patirtis, o gydytojai didina savo kompetenciją teikdami geriausios kokybės gydymą. Juk nėra sunku, kalbant apie sėklidžių vėžį, centralizuoti kelias dešimtis pacientų. Pavyzdžiui, pakaktų mokslinio tyrimo, kad jo pagrindu centralizuotume visus sėklidžių vėžiu sergančius pacientus. Diagnozavęs sėklidžių vėžį specialistas iš bet kurios Lietuvos gydymo įstaigos tikrai pasiųs pacientą į tą centrą, kuris vykdo naujausius tyrimus su naujausios kartos žymenimis“, – teigia docentas.
Sėklidžių vėžys Lietuvoje: statistika ir švietimo svarba
Sėklidžių vėžys sudaro apie 1 proc. visų vyrų onkologinių susirgimų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 40-50 naujų atvejų, daugiausia tarp 20-40 metų amžiaus vyrų. Nors 5-erių metų išgyvenamumas siekia beveik 90 proc., keli jauni vyrai kasmet miršta nuo šios ligos.
„Tačiau per metus nuo šio vėžio Lietuvoje miršta keli vyrai. Tai yra jauni, darbingi žmonės, kuriems visas gyvenimas dar buvo prieš akis. Todėl labai svarbu, kad jaunimas neslėptų atsiradusių simptomų, nesigėdytų, kreiptųsi į specialistus. Geri gydymo rezultatai priklauso nuo ankstyvos šios ligos diagnostikos, tačiau labai svarbu, kad vyrai kreiptųsi. Šiemet pradėjome šviečiamąjį projektą jaunimui „Onkologai pas gimnazistus“, vykstame į gimnazijas, paprastai aiškiname moksleiviams ir apie sėklidžių vėžį, kuris gali atsirasti jauname amžiuje“, – pabrėžia Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai urologas dr. Marius Kinčius.
Sėklidžių savityra: geriausia prevencija Jūsų rankose
Ankstyvajai diagnostikai itin svarbi reguliari sėklidžių savityra, kurią rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį ar du, geriausia – po šilto dušo. Ši procedūra užtrunka vos kelias minutes, o paauglystėje įgautas įprotis padeda greitai pastebėti bet kokius pokyčius.
„Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama nuo paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, patartina pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą skaičių, kurį lengviau atsimenate. Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, paauglys ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės. Jis lengvai pastebės, jei jose atsiras kokių nors pokyčių. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs. Abi sėklides rekomenduojama apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita“, – aiškina dr. M. Kinčius.
Savityrą sudaro trys paprasti žingsniai:
- Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedėlis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.
- Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
- Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.
Pastebėję bet kokius pakitimus – mazgelius, sukietėjimus ar sėklidės padidėjimą – nedelsdami kreipkitės į gydytoją urologą. Jūsų savalaikis veiksmas gali išgelbėti Jūsų gyvybę!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.