Ankstesni tyrimai nuolat pabrėžė galimą sąsają tarp suvalgomo bulvių kiekio ir cukrinio diabeto rizikos. Tačiau naujas, išsamus Australijos mokslininkų tyrimas atskleidžia netikėtų faktų apie šią daugelio mėgstamą daržovę, paneigdamas kai kuriuos įsitvirtinusius mitus. Pasirodo, ne visos bulvės yra vienodos.
Naujas požiūris į bulves ir diabetą
Edith Cowan universiteto Mitybos ir sveikatos inovacijų tyrimų instituto mokslininkai, vadovaujami dr. Nicolos Bondonno, nuodugniai išanalizavo ryšį tarp daržovių vartojimo ir 2 tipo cukrinio diabeto dažnio. Ypatingas dėmesys buvo skirtas bulvėms, siekiant nustatyti, ar jos išties didina šios ligos riziką, kaip kad anksčiau buvo manyta.
Tyrime dalyvavo 54 tūkst. savanorių, kurių amžius svyravo nuo 50 iki 64 metų. Šie asmenys anksčiau dalyvavo Danijoje vykdytame tyrime, nagrinėjusiame mitybos įtaką vėžio ir kitų lėtinių ligų paplitimui. Anksčiau surinktų duomenų panaudojimas naujiems tyrimams yra įprasta mokslinė praktika.
Tyrimo dalyviai pildė išsamų, net 192 klausimų, anketą, kurioje nurodė, kaip dažnai vartoja įvairius maisto produktus. „Maisto ir maistinių medžiagų suvartojimas buvo įvertintas naudojant standartinius receptus ir programinę įrangą“, – paaiškino tyrimo bendraautorius, doktorantas Pratikas Pokharelis.
Virtos bulvės – sveikas pasirinkimas
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiausiai daržovių valganti dalyvių grupė turėjo 21 proc. mažesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su grupe, kuri valgė mažiausiai daržovių. Tačiau, kalbant apie bulves, situacija pasirodė kiek sudėtingesnė.
Nustatyta, kad daugiausiai bulvių valgančių asmenų grupė turėjo 9 proc. didesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su grupe, kuri vartojo mažiausiai bulvių. Vis dėlto, esminis atradimas buvo susijęs su bulvių paruošimo būdu. Pasirodo, virtos bulvės neturėjo jokios neigiamos įtakos diabeto rizikai. Problema slypi kituose bulvių patiekaluose – bulvių košėje (dažnai gardinamoje grietine, sviestu), skrudintose bulvytėse ir traškučiuose.
„Virtos bulvės nebėra siejamos su diabetu“, – pranešime cituojamas P. Pokharelis.
Kiti rizikos veiksniai ir mitybos patarimai
Tyrimas taip pat patvirtino anksčiau žinomas tiesas: cukriniu diabetu dažniau serga tie, kurie vartoja daug raudonos mėsos, gausiai naudoja sviestą, mėgsta gazuotus ir saldintus gėrimus. Tai dar kartą pabrėžia bendrų mitybos įpročių svarbą.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių valgo per mažai daržovių. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja, kad vaisiai ir daržovės turėtų sudaryti pusę lėkštės kiekvieno valgio metu.
P. Pokharelis pažymi, kad sveikai maitintis yra lengviau, kai mityba yra įvairi. „Gerai baltuosius ryžius ir makaronus pakeisti virtomis bulvėmis, nes jose yra skaidulų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų. Taip į savo racioną įtrauksite daugiau daržovių“, – patarė specialistas. Jis pridūrė, kad „iš bulvių gauname ir kitų maistinių medžiagų, kurių nerasime nei baltuosiuose ryžiuose, nei makaronuose“. Rafinuotuose grūduose yra mažai skaidulų, todėl jie netinkami kasdienei mitybai.
Tyrimo apribojimai ir svarbios išvados
Medicinos žurnale „Diabetes Care“ paskelbtas tyrimas, kaip ir daugelis panašių darbų, turėjo tam tikrų trūkumų. Pačių pacientų pateikti duomenys visada kelia klausimų dėl tikslumo, be to, anketą tyrimo dalyviai pildė tik vieną kartą, todėl neaišku, kaip bėgant laikui keitėsi jų mitybos įpročiai.
P. Pokharelis pripažino, kad pakartotinė savanorių apklausa leistų tiksliau įvertinti jų valgymo įpročius. Jis taip pat paminėjo, kad tyrimas yra perspektyvinis – tai reiškia, kad liga ar kita su sveikata susijusi baigtis pasireiškia po tyrimo pradžios. Dėl šios priežasties tyrėjai negali tvirtai įrodyti priežastinio ryšio, pavyzdžiui, negali vienareikšmiškai teigti, kad valgant mažiau daržovių išsivysto diabetas.
Vis dėlto, tyrėjas pabrėžė, kad jo ir komandos darbas dar kartą patvirtino esminę tiesą: žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo valgomo maisto, bet ir nuo jo paruošimo būdo. Ši išvada yra ypač svarbi, formuojant sveikos mitybos įpročius.
Parengta pagal „Fox News“ informaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.