Cukrinis diabetas – liga, paveikianti tūkstančius Lietuvos gyventojų. Per pastaruosius trejus metus šia liga susirgo daugiau nei 8 tūkst. žmonių, o bendras sergančiųjų skaičius pernai pasiekė beveik 150 tūkst., tarp kurių daugiau nei tūkstantis – nepilnamečiai. Ligonių kasų duomenimis, vien 2021 metais dėl cukrinio diabeto pas šeimos gydytoją apsilankė per 135 tūkst. pacientų. Ši statistika rodo ne tik ligos mastą, bet ir nuolatinės priežiūros bei gydymo svarbą.
Svarbiausi tyrimai: glikozilinto hemoglobino tyrimas
Ilgalaikių cukrinio diabeto komplikacijų prevencijai ir efektyviai ligos kontrolei būtini reguliarūs tyrimai. Nors patyrę pacientai dažnai jau žino, kokius tyrimus reikia atlikti, naujai susidūrusiems su šia liga svarbu žinoti apie vieną pagrindinių ir privalomų tyrimų – glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimą.
Šis tyrimas leidžia įvertinti ilgalaikę gliukozės koncentraciją kraujyje, kas yra itin svarbu stebint cukrinio diabeto gydymo eigą. Glikozilinto hemoglobino tyrimą rekomenduojama atlikti keturis kartus per metus, kas tris mėnesius. Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas yra apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl pacientams už jį mokėti nereikia. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per praėjusius metus buvo atlikta daugiau nei 112 tūkst. glikozilinto hemoglobino ištyrimo paslaugų.
Gydymas insulinu ir modernios insulino pompos
Kadangi cukrinis diabetas išsivysto dėl sutrikusios insulino hormono funkcijos, dauguma sergančiųjų yra gydomi insulinu. Nors insulino vartojimas gali atrodyti kaip gyvenimo varžymas, modernios technologijos, tokios kaip insulino pompos, ženkliai palengvina šią naštą. Insulino pompos užtikrina nuolatinę poodinę insulino injekciją, garantuojančią reikiamą hormono kiekį organizme visą parą. Nuo šių metų balandžio mėnesio ligonių kasos kompensuoja šią priemonę visiems sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu.
Pastebima, kad vis daugiau žmonių pasinaudoja galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis: užpernai šia paslauga pasinaudojo daugiau nei 400, pernai – 650, o šiais metais – jau daugiau nei 800 pacientų.
Iki šių metų spalio mėnesio tam buvo išleista apie 1,8 mln. eurų iš PSDF biudžeto.
Kompensuojami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės
Pacientams, naudojantiems insulino pompas, labai svarbus jų tinkamas funkcionalumas. Todėl PSDF lėšomis finansuojamas ir šio prietaiso keičiamųjų dalių komplektas. Taip pat gyventojams nereikia rūpintis nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos keičiamomis dalimis – jų pakeitimą finansuoja ligonių kasos.
Cukriniu diabetu sergančiųjų kasdienybėje be insulino pompų atsiranda ir nemažai kitų medicinos pagalbos priemonių (MPP), kurios būtinos tinkamai ligos kontrolei. Tai vienkartiniai insulino švirkštai su adatomis, diagnostinės juostelės gliukozei nustatyti, adatos insulino švirkštikliams ir kitos priemonės. Visos šios priemonės yra finansuojamos PSDF lėšomis, siekiant palengvinti sergančiųjų finansinę naštą. Ligonių kasų duomenimis, šiais metais būtinosioms MPP finansuoti iš PSDF buvo skirta daugiau kaip 5,13 mln. eurų. Prognozuojama, kad metinės išlaidos vaistams kompensuoti sudarys apie 26,2 mln. eurų.
Regos problemų prevencija ir kompensuojami akiniai
Dažnai cukriniu diabetu sergantieji susiduria su regos problemomis. Ankstyvas regos sutrikimų diagnozavimas ir korekcija gali ženkliai pagerinti kasdienę gyvenimo kokybę. Ligonių kasos kompensuoja akinių lęšius tiems cukriniu diabetu sergantiems asmenims, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5. Vaikams akinių lęšiai kompensuojami kartą per metus, suaugusiesiems – du kartus per metus.
Ortopedijos techninės priemonės ir pėdų priežiūra
Cukrinis diabetas gali sukelti ir sudėtingų komplikacijų, tokių kaip pėdų, kulkšnių ir kojų patinimas, bei pėdų opos. Tinkama avalynė yra itin svarbi, siekiant išvengti nutrynimų, opų ir sunkiai gyjančių žaizdų. Sergantiesiems diabetu iš PSDF biudžeto kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai, kuriuos gali skirti fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas, ortopedas traumatologas arba chirurgas. Šios priemonės gali būti kompensuojamos kas pusmetį. Vidutiniškai per metus jų skiriama daugiau nei 3 tūkst. sergančiųjų, tam prireikia apie pusės milijono eurų PSDF lėšų.
Be to, dėl diabeto kenčiantiems žmonėms gali būti kompensuojamas kulkšnies-pėdos įtvaras, skiriamas po operacijos nustačius tipinį diabetinės pėdos pažeidimą, vadinamąjį Šarko sąnarį. Šį įtvarą skiria ortopedas traumatologas, FMR gydytojas, gydytojas ortopedas traumatologas arba chirurgas. Esant sudėtingoms ligos komplikacijoms, kompensuojami ir blauzdos protezai su silikonine mova. Galūnių protezus skiria gydytojų konsiliumas, kuriame turi būti bent vienas FMR gydytojas. VLK duomenimis, galūnių protezai per metus kompensuojami vidutiniškai 120 pacientų, tam išleidžiama apie 360 tūkst. eurų iš PSDF.
Pėdų problemų turintiems pacientams keturis kartus per metus apmokamas gydomasis pedikiūras, kurį galima gauti su šeimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo siuntimu. Be to, esant diabetinei pėdai ir turint siuntimą, ligonių kasos apmoka iki 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugų per metus.
Medicininė reabilitacija: kelias į geresnę savijautą
Sergantiesiems cukriniu diabetu gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos. Dėl jų poreikio sprendžia pacientą gydantys gydytojai, atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę ar ligos progresavimo požymius. Jie gali duoti siuntimą FMR gydytojo konsultacijai, kuris parinks ir skirs tinkamą reabilitacinį gydymą.
Pirmasis reabilitacinis etapas pradedamas ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu. Pagal indikacijas skiriamos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, tokios kaip kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas. Stacionare taip pat gali būti paskirtos medicinos psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos.
Įvykdžius pirmąjį reabilitacijos etapą ir FMR gydytojui įvertinus paciento būklę, gali būti rekomenduojamos specializuotos stacionarinės (po gydymo stacionare, kai reikalingos ortopedinės priemonės dėl diabetinės pėdos sindromo) ar ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Jas skiria šeimos ar gydantis gydytojas (jei pacientas gydomas stacionare), vadovaudamasis FMR gydytojo rekomendacijomis. Pacientui nereikia rūpintis jokiomis pažymomis – tereikia susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą.
Cukriniu diabetu sergantiems pacientams ligonių kasos apmoka gydytojo specialisto parinktą reabilitacinį gydymą, nepaisant jo rūšies ar trukmės. Pacientas pats gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje bus teikiamos reabilitacijos paslaugos. Svarbu, kad pasirinkta įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, kad reabilitacija būtų apmokėta PSDF lėšomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.