Lietuvoje cukriniu diabetu serga daugiau nei 140 tūkstančių žmonių, tačiau manoma, kad daugybė asmenų šią klastingą ligą turi, bet to dar nežino. Apie tai, kaip atpažinti ligą, kokie jos pavojai ir kaip jos išvengti, pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas Arūnas Pangonis.
Yra du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai. 1-ojo tipo diabetas pasireiškia, kai kasos ląstelės, gaminančios insuliną, yra sunaikinamos organizmo antikūnų, todėl kasa negamina insulino. Liga dažniausiai diagnozuojama vaikystėje ar paauglystėje, ir sergančiajam būtina leistis insuliną. Kur kas dažnesnis yra 2-ojo tipo diabetas. Nors organizme insulino yra pakankamai, išsivysto atsparumas jam, dėl ko gliukozė negali patekti į ląsteles ir jos kiekis kraujyje didėja.
Tylioji pandemija: kodėl diabetas lieka nepastebėtas?
Didelė dalis sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu net nežino turintys šią ligą. Pasak Arūno Pangonio, naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje maždaug trečdaliui sergančiųjų liga nėra diagnozuota. Tai nutinka, nes iš pradžių liga neturi jokių simptomų, o gliukozės kiekis kraujyje didėja palaipsniui. Simptomai gali nepasireikšti kelerius metus, kartais net dešimtmetį, kol gliukozės perteklius jau būna sukėlęs rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, nervų galūnių pažeidimą, miokardo infarktą ar insultą. Gydytojai diabetą vadina „tyliąja pandemija“.
Rizikos veiksniai ir ankstyvieji perspėjimo signalai
Norint diagnozuoti ligą anksčiau, kol nepadaryta neatitaisoma žala, svarbu nustatyti ir koreguoti rizikos veiksnius. Svarbiausi jų:
- Amžius: Vyresniems nei 45 metų asmenims rekomenduojama reguliariai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje nevalgius.
- Kūno svoris: Kūno masės indeksas (KMI) virš 25 rodo antsvorį, o virš 30 – nutukimą, kas yra labai svarbus rizikos veiksnys. Taip pat verta pasimatuoti liemens apimtį: didesnė nei 94 cm vyrams ir 80 cm moterims signalizuoja apie padidėjusią riziką.
- Fizinis aktyvumas: Nepakankamas judėjimas (mažiau nei 30 minučių per dieną).
- Mityba: Daržovių, vaisių, uogų trūkumas ir per didelis angliavandenių suvartojimas.
- Genetika: Diabetu sergančiųjų artimųjų giminaičiai turi didesnę tikimybę susirgti.
Vienas iš galimų, ankstyvų diabeto požymių yra dažnas alkio jausmas. Tai susiję su atsparumu insulinui, kai gliukozė negali patekti į ląsteles ir audiniai tarsi badauja, nors kraujyje gliukozės yra daug. Kasa, stengdamasi tai kompensuoti, gamina dar daugiau insulino, kas taip pat gali sukelti alkio pojūtį.
Nuo prediabeto iki sunkių komplikacijų
Kai gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra didesnis nei 6,1 mmol/l arba po valgio atlikus gliukozės tolerancijos mėginį didesnis nei 7,8 mmol/l, bet dar neatitinka cukrinio diabeto lygio, diagnozuojamas prediabetas – tarpinė hiperglikemija. Tai yra 2-ojo tipo diabeto vystymosi pradžia ir perspėjimas, kad be gyvensenos pokyčių liga progresuos.
Nepaisant to, kad diabetas ilgai nesukelia skausmo, didelis gliukozės kiekis kraujyje nuolat pažeidžia kraujagysles: tiek smulkiąsias (akių dugne, inkstuose), tiek stambiąsias (aprūpinančias širdį, galvos smegenis). Dėl to greičiau vystosi aterosklerozė, didėja miokardo infarkto, galvos smegenų insulto, kojų gangrenos, opų atsiradimo rizika. Taip pat vystosi smulkių nervų galūnių pažeidimai – diabetinė polineuropatija. Būtent šių mirtinų būklių prevencija yra pagrindinis cukrinio diabeto gydymo tikslas.
Mityba ir gyvenimo būdas: kertiniai prevencijos aspektai
Diabetologai pabrėžia angliavandenių kiekio mityboje mažinimą ir sveikatai palankesnių angliavandenių pasirinkimą. Rekomenduojama sumažinti bulvių, baltų miltų kepinių (bandelių, sausainių, duonos, batono) vartojimą. Vietoje jų reikėtų rinktis daugiau daržovių, žuvies, liesos mėsos ir pieno produktų. Taip pat būtinas reguliarus fizinis aktyvumas – bent 30 minučių judėjimo kasdien.
Iššūkiai gyvenant su diabetu ir gydymo naujovės
Diabetas laikomas nepagydoma lėtine liga, tačiau pastaruoju metu daug kalbama apie diabeto remisiją, pasiekiamą inovatyviais medikamentais, svorio mažinimu ar chirurginiu nutukimo gydymu. Vis dėlto, nuolatinė ligos kontrolė, griežtas mitybos rekomendacijų laikymasis, fizinis aktyvumas ir tvarkingas vaistų vartojimas kelia iššūkių pacientams. Nors šiuolaikiniai preparatai ir gliukozės stebėjimo priemonės palengvina kasdienybę, visuomenės požiūris ir darbdavių supratimas vis dar turi keistis, siekiant geresnės ligos kontrolės ir gyvenimo kokybės.
Kada reikalingi vaistai, o kada užtenka gyvensenos pokyčių?
Šiuolaikinės diabetologijos rekomendacijos pabrėžia gyvensenos korekcijos – mitybos, fizinio aktyvumo pokyčių, svorio mažinimo – svarbą dar prieš skiriant medikamentus. Šie pokyčiai gali padėti sukontroliuoti 2-ojo tipo cukrinį diabetą be vaistų. Tačiau pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų pažeidimų ar didelę riziką jomis susirgti, šiuolaikiniai medikamentai, mažinantys ne tik gliukozės kiekį, bet ir infarkto, insulto bei mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turi būti skiriami kiek įmanoma anksčiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.