Ar jūsų savijauta priklauso tik nuo genų? Naujausi tyrimai rodo, kad dauguma lietuvių nepakankamai rūpinasi savo ilgalaike sveikata, o genetikos įtaką dažnai pervertina. Nacionalinis savijautos indeksas (NSI), atliktas Lietuvoje, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: tik 9 procentai šalies gyventojų ilgalaikę sveikatą laiko svarbiausiu prioritetu. Šie skaičiai verčia susimąstyti – kodėl, kruopščiai planuodami finansinę ateitį, neretai pamirštame esminę investiciją į savo gerovę?
„Paradoksas: žmonės atsakingai planuoja pensijas, skaičiuoja investicijų grąžą po keliasdešimties metų, tačiau daugeliui trūksta sąmoningo rūpesčio tuo, kas svarbiausia ateičiai. Užmirštame, kad be sveikatos nė viena investicija neturi prasmės“, – teigia specialistai. Šis požiūris lemia ir kitą prastą tendenciją: tik 44 procentai žmonių tikrinasi profilaktiškai. Kiti laukia, kol pradės skaudėti, o susidūrus su pirmaisiais simptomais, dažnai išgirstame pasiteisinimą: „na, su genais nepakovosi“.
Mitas, kuris trumpina gyvenimą: genų įtaka – tik maža dalis
Su tokiu požiūriu kategoriškai nesutinka vienas iš NSI tyrimo autorių, medicinos mokslų daktaras V. Dirsė. Anot jo, nors egzistuoja ilgaamžiškumui palankūs genetiniai variantai, juos turi tik nedidelė dalis visuomenės. „Skaičiai labai paprasti – genetika lemia apie 10–20 procentų sveikatos, o visa kita priklauso nuo mūsų gyvensenos. Tad net ir turint „gerus“ genus, sveikatą galima lengvai susigadinti ja nesirūpinant“, – pabrėžia daktaras.
Tai reiškia, kad mūsų kasdieniai sprendimai – mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir miego kokybė – turi kur kas didesnę įtaką ilgaamžiškumui ir ligų prevencijai nei paveldėti genai. Pasiteisinimas „tokie jau mano genai“ dažnai tampa patogiu būdu išvengti atsakomybės už savo sveikatą, nors realybė yra visiškai kitokia.
Ar tikrai pakanka aštuonių valandų miego?
Miego kokybė yra vienas svarbiausių, tačiau dažnai ignoruojamų sveikatos aspektų.
Tyrimo duomenys rodo, kad tik 29 procentai Lietuvos gyventojų miega kokybiškai – 7–9 valandas per naktį, lengvai užmiega ir ryte jaučiasi pailsėję. Likę 71 procentas patiria įvairių miego sutrikimų, nors dažnai to net neįtaria.
„Lietuvoje sakome – „kaip pasiklosi – taip išsimiegosi“. Bet šiandien vis dažniau tenka priminti, kad ir kaip išmiegosi – taip jausiesi, dirbsi, spręsi. Kokybiškam miegui nepakanka tik apie aštuonių valandų. Svarbu išlaikyti tinkamą balansą tarp gilaus, lengvo ir REM (angl. Rapid Eye Movement – greito akių judėjimo) miego fazių. Esant gilaus miego trukmei mažiau negu 60 minučių per naktį ir tam tęsiantis ilgiau, gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų“, – pabrėžia medicinos mokslų daktaras V. Dirsė.
Būtent todėl miego kokybę ir ypač gilaus miego fazės trukmę daktaras įvardija kaip vieną svarbiausių sveikatos rodiklių, kuriuos vertėtų stebėti. Deja, šiuolaikines technologijas pasitelkia tik maža visuomenės dalis – vos 12 procentų naudoja išmaniuosius sveikatos stebėjimo įrankius, rodo NSI tyrimas.
„Bet tai gali labai daug pasakyti apie mūsų savijautą ir padėti efektyviau rūpintis savimi. Pavyzdžiui, galima stebėti netiesioginį streso rodiklį HRV (angl. Heart Rate Variability – širdies ritmo variabilumas), sekti savo pulsą – kai kurie išmanieji įrenginiai netgi gali įtarti beprasidedančią širdies ir kraujagyslių ligą“, – pasakoja genetikas. Išmanusis laikrodis gali veikti ir kaip pulsoksimetras deguonies lygiui organizme įvertinti. Tai svarbu, nes jis dažnai parodo problemas dar anksčiau, nei jas pajuntame. Jei deguonies lygis nukrenta per žemai, kūnas patiria deguonies stygių – gali prasidėti nuovargis, prastesnis miegas, širdies ar kvėpavimo sutrikimai, todėl šį rodiklį verta stebėti, rekomenduoja specialistas.
Biologinis amžius: svarbus skaičius, kurio nežinome
Tai, kad lietuvių sveikatos rodiklių stebėsena dažnai apsiriboja negiliomis žiniomis, jiems trūksta informacijos, rodo ir kita tyrimo išvada. Net 75 procentai gyventojų nežino, koks yra jų biologinis amžius. „Šis rodiklis visame pasaulyje laikomas vienu svarbiausių ilgaamžiškumo indikatorių. Biologinį amžių galima nustatyti atliekant epigenetinį tyrimą iš kraujo ar seilių. Jis parodo, koks yra iš tikrųjų jūsų ląstelių amžius“, – paaiškina V. Dirsė.
Anot jo, tai naujas tyrimas, tačiau jau dabar matoma praktinė nauda. Esant labai „pasenusiam“ biologiniam amžiui, reikia jau rimtai susimąstyti apie gyvensenos keitimą ir prevencinį sveikatos tikrinimąsi.
Prevencijos trūkumas – ir valstybiniu lygiu
Būtent prevencijos stoką V. Dirsė įvardija kaip vieną tų opių problemų, kurią būtina spręsti siekiant geresnės visuomenės savijautos. Pasak jo, pokyčiai neįvyks savaime – reikia sisteminio požiūrio.
„Turime tautinę tradiciją pas gydytojus eiti tik tada, kai jau skauda. Bėda ta, kad žmonėms trūksta ir motyvacijos, bet ypač – žinių ir prieinamumo. Nematau, kad būtų aiškios informacijos ir pavyzdžių, kad ankstyvas tyrimas gali išgelbėti sveikatą. Net ir valstybinėse sveikatos įstaigose prevencinė medicina dar skamba kaip mažai girdėtas dalykas“, – pastebi ilgaamžiškumo ekspertas. Nors situacija geresnė nei prieš dešimtmetį, V. Dirsė pripažįsta, kad sveikatos sistema Lietuvoje tebėra orientuota į problemų gydymą, o prevencinė medicina retai suvokiama kaip įprasta praktika.
„Yra įvairių patikrų programų, bet kai kurios inovacijos vis dar sunkiai prieinamos arba visiškai neprieinamos nemokamai. Pavyzdžiui, viso genomo analizė galima tik esant indikacijai, bet profilaktiškai to niekas nepadarytų, jeigu žmogus pats norėtų. O privačiai tikrai ne visi gali sau tai leisti, nes suma – keturženklė“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Tiesa, ne visi naudojasi ir nemokamomis programomis. NSI tyrimas atskleidė pozityvią tendenciją – dėl krūties vėžio tikrinosi 88 procentai moterų, dėl gimdos kaklelio vėžio – 85 procentai, o dėl prostatos vėžio – 74 procentai vyrų. Tačiau, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito pasiskiepiję yra tik 48 procentai gyventojų – mažiau nei pusė. Tai rodo, kad dalis visuomenės vis dar nesiima prevencijos net prieš dažną ir pavojingą ligą, taip pat nesinaudoja galimybe nemokamai tikrintis.
Kada pradėti galvoti apie sveikatą? Geriausia – vakar
Anot medicinos mokslų daktaro, situacijai keisti būtina edukacija jau nuo mažų dienų – pavyzdžiui, specialistai dar mokyklose galėtų supažindinti, kodėl svarbu rūpintis sveikata, net jei ir jautiesi gerai. „Kuo anksčiau pradėsime galvoti apie ilgaamžiškumą, tuo geriau. Matau tendenciją, kad kartais tuo domėtis pradedama vos sulaukus 20-ies. Jaunimas iš tiesų labiau įsitraukia į ilgaamžiškumo kultūrą – ne tik skaito, bet daug informacijos gauna ir klausydami įvairių medicinos, mokslo specialistų tinklalaidžių. Su žiniomis ateina ir noras imtis veiksmų“, – sako V. Dirsė.
Artėjant naujametiniams pažadams, daugelis natūraliai pradeda galvoti apie sveikatos tikslus. Tačiau medicinos mokslų daktaras ragina neskubėti su universaliais receptais. „Galiu nuvilti – kalbant apie sveikatą, nėra „triukų“ ar „gudrybių“, kad ir kaip to norėtųsi. Visų pirma, svarbu pasikonsultuoti su specialistais, nes savigyda gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Kiekvienas asmuo yra individualus ir turėtų atlikti personalizuotus tyrimus. Ir tik gavus asmenines rekomendacijas, kurios yra pagrįstos tyrimais ir mokslu, imtis pokyčių“, – pataria V. Dirsė.
Svarbiausia – kantrybė, pabrėžia genetikas. Ilgalaikė sveikata nėra sprintas, o nuoseklus procesas, kuriame rezultatų nereikėtų tikėtis per savaitę ar mėnesį. Gavus individualias rekomendacijas, svarbu jų laikytis, stebėti savo rodiklius ir reguliariai vertinti pokyčius. Jis ragina domėtis ir naujausiais ilgaamžiškumo mokslo atradimais, tačiau primena – svarbiausia ne madingos praktikos, o tai, kad žmogus pats prisiimtų atsakomybę už savo sveikatą ir į pokyčius žiūrėtų kaip į ilgalaikę investiciją.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.