Daugelį žmonių kamuoja klausimas, kodėl nepavyksta kokybiškai išsimiegoti, nors ir atrodo, kad daroma viskas teisingai. Apie tai ir gajus su miegu susijusius mitus, kurie dažnai trukdo pasiekti optimalų poilsį, pasakoja žinoma neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.
Mitas Nr. 1: Prie miego trūkumo galima priprasti? Mokslininkės verdiktas – ne!
Kokybiškas miegas – esminė geros savijautos sąlyga, tačiau apie jį sklando daug moksliniais faktais nepagrįstų įsitikinimų. Vienas iš labiausiai paplitusių – manymas, kad prie miego trūkumo galima priprasti. Neuromokslininkė L. Bojarskaitė kategoriškai tvirtina, jog nuolatinė miego stoka ilgainiui sukuria miego skolą, kuri yra žalinga žmogaus organizmui, nepriklausomai nuo amžiaus.
„Miegoti 4 ar 5 valandas didžiajai daugumai žmonių yra pavojinga sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, jog žmonės, kurie sako, kad jiems užtenka kelių valandų miego, turi tik ilgiau pamiegoti ir įsitikinti, kaip pagerėja jų kognityviniai gebėjimai ir atsparumas stresui.
Žinoma, žmogus su laiku gali priprasti prie prastesnės savijautos ir nepastebėti, kaip jį veikia neišsimiegojimas, tačiau tai nereiškia, jog tai yra optimali būsena. Kiekvienam vidutiniam suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti bent 6 valandas, tai yra vidurkis“, – įžvalgomis dalijasi neuromokslininkė.
Mitas Nr. 2: Ar tikrai geriau užmigti iki vidurnakčio?
Anot L. Bojarskaitės, kiekvienas žmogus turi individualų miego režimą, kuriam negalioja bendriniai įsitikinimai apie „geriausią“ laiką užmigti. Miego kokybę lemia ne konkreti valanda, o asmeninis biologinis ritmas.
„Ar mes esame vyturiai, ar esame pelėdos yra dalinai nuspręsta mūsų genų. Spektras nuo labai ankstyvų vyturių iki labai vėlyvų pelėdų yra gana didelis. Didžioji dauguma žmonių yra paprastieji balandžiai – jie yra skalės viduryje. Jei imame labai ankstyvus vyturius ir labai vėlyvas pelėdas, pamatysime, kad pelėdų organizme melatoninas yra išskiriamas net dvejomis valandomis vėliau nei vyturių.
Suprantu, iš kur kyla šis pasakymas – didžioji dalis žmonių gali nueiti miegoti iki vidurnakčio, nes didžioji dalis žmonių yra skalės viduryje, bet tai nereiškia, kad ten yra visi žmonės ar absoliuti dauguma jų“, – priduria neuromokslininkė.
Mitas Nr. 3: Kofeino įtaka miegui: ar veikia vienodai ryte ir vakare?
Daugelis mėgsta kavą, tačiau kyla klausimas, kada optimaliausia išgerti paskutinį puodelį, kad nepakenktume nakties poilsiui. Neuromokslininkė L. Bojarskaitė atsako, jog kofeinas organizme išbūna apie 8 valandas, todėl norint užmigti giliu miegu, paskutinį kavos puodelį vertėtų išgerti ne vėliau pietų metu.
„Kofeinas netrukdo užmigti, bet mažina miego gylį, miego kokybę. Jei eisime miegoti, kol mūsų sistemoje bus kofeino, dažniau prabudinėsime naktį, atsikelsime ne tokie pailsėję. Organizme kofeinas išbūna apie 8 valandas“, – sako ji.
Mitas Nr. 4: Alkoholis: raminamasis eliksyras ar miego priešas?
Gajus mitas, kad alkoholis padeda nuraminti ir lengviau užmigti gilesniu miegu, yra klaidingas. Neuromokslininkė L. Bojarskaitė jį paneigia, pabrėždama, kad alkoholio poveikis yra priešingas tam, ko siekiame.
„Gali atrodyti, kad alkoholis mus ramina, tačiau pažiūrėjus biologiškai, jis nenuramina, o mus atjungia. Tai yra du skirtingi procesai. Moksliniai tyrimai rodo, jog išgėrus alkoholio, miego kokybė nepagerėja, atvirkščiai – pailsime prasčiau, kai esame išgėrę alkoholio, jis organizme pakelia streso hormonų kiekį“, – teigia L. Bojarskaitė.
Mitas Nr. 5: Vėlyvas valgymas: visada kenkia miego kokybei?
Nors bendrai rekomenduojama vakarieniauti likus ne mažiau nei trims valandoms iki miego, L. Bojarskaitė pabrėžia, kad saikingai užkandžiauti prieš miegą nėra draudžiama. Be to, kai kurie maisto produktai gali net padėti kokybiškiau išsimiegoti.
„Vakarienę rekomenduojama suvalgyti likus bent trims valandoms iki miego, bet jei išalkstame – tikrai galime užkąsti. Užkandis, kuris yra kupinas baltymų ir skaidulų, ne tik netrukdo, gali net padėti geriau miegoti, nes gali subalansuoti insulino ir gliukozės kiekį miego metu“, – tikina neuromokslininkė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.