Nors beveik 55 procentai Lietuvos gyventojų visiškai nesportuoja, reguliarus fizinis aktyvumas, ar netgi intensyvesnis vaikščiojimas, gali reikšmingai palengvinti iki keturiasdešimties lėtinių neužkrečiamųjų susirgimų eigą, kuriuos dažnai lydi skausmai. Tačiau norint išvengti žalos ir pasiekti maksimalią naudą, labai svarbu žinoti, kiek ir kokiu fiziniu krūviu užsiimti. Šioje vietoje profesionali sporto medicinos gydytojo konsultacija tampa nepakeičiama.
Kodėl svarbu sportuoti protingai?
Sporto medicinos gydytojas individualiai parinks tinkamiausią fizinį krūvį, jo dažnį ir intensyvumą, atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę. Net ir fiziškai aktyvūs asmenys ar aukšto meistriškumo sportininkai, neteisingai pasirinkę ar nepritaikę fizinio krūvio, dažnai susiduria su pertreniravimu ar pertempimu.
„Pagrindinė pertreniravimo priežastis – tinkamos pusiausvyros tarp fizinio krūvio ir atsigavimo nebuvimas, esant per dažnoms ir per ilgoms pratyboms (treniruotėms), netinkamai maitinantis ar niekada nesportavus, o gal sportavus labai seniai ir po pertraukos vėl grįžus į aktyvų sportą“, – pasakoja doc. dr. R. Žumbakytė-Šermukšnienė, kuri rūpinasi tiek mėgėjų, tiek profesionalų sveikata.
Pavojai, slypintys pervertinant savo galimybes
Sporto medicinos gydytojams nerimą kelia ir masinis dalyvavimas sporto renginiuose be tinkamo pasirengimo. Per didelis vienkartinis fizinis krūvis, kai, pavyzdžiui, po ilgos pertraukos dalyvaujama maratone ar triatlone, neįvertinus savo galimybių ribų ir profilaktiškai nepasitikrinus sveikatos, gali turėti rimtų pasekmių.
„Svarbiausia yra būti fiziškai aktyviam pagal savo galimybes, tinkamai maitintis ir pakankamai ilsėtis, nes per didelis fizinis krūvis organizmui sukelia didžiulį stresą, o jo valdymas yra sudėtingas. Tai reiškia, kad žmogui fizinio krūvio reikia tiek, kiek reikia – nei daugiau, nei mažiau, o kai nesilaikoma šios taisyklės – tenka susidurti su pasekmėmis. Lengviausia iš jų – persitreniravimas, kurio dažnas nepastebi, o sunkiausia – staigi mirtis.
Juk sportas yra susijęs su staigios mirties rizika. Šis reiškinys yra dažnesnis tarp vyresnių nei 35 metų sportininkų, sporte – jau veteranų, ir ypač bėgančių maratoną. Dėl šios priežasties Europos sporto medicinos specialistai pataria vyresniems nei 35 metų sportuojantiems asmenims kartą per metus atlikti profilaktinę patikrą ir parinkti galimą fizinį krūvį“, – teigia doc. dr. R. Žumbakytė-Šermukšnienė.
Sporto medicinos gydytojas – jūsų geriausias partneris
Sporto medicinos gydytojas prižiūri sportuojančius ir fiziškai aktyvius žmones, diagnozuoja, gydo ir reabilituoja traumas bei ligas, susijusias su bet kokiu fiziniu krūviu. Jis taip pat konsultuoja mitybos, maisto papildų vartojimo ir kūno svorio korekcijos klausimais, padėdamas rasti optimalų fizinį krūvį, kuris nesukeltų žalingų reiškinių tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sportininkams.
„Sporto medicinos gydytojas gali parinkti individualiai tinkantį fizinį krūvį priklausomai nuo sveikatos ar funkcinės būklės. Taip pat įvertinti dėl bet kokio fizinio krūvio poveikio atsiradusią traumą ar ligą, paskirti konservatyvų gydymą fiziniais veiksniais, tinkamu fiziniu krūviu ir (ar) medikamentais. Jeigu problemos nepavyksta išspręsti konservatyviai, gydytojas nukreips kito specialisto konsultacijai. Tai itin svarbu, nes neišgydžius traumos, ji kartojasi, dėl to žmogus klaidingai nusprendžia visiškai atsisakyti fizinio krūvio, nors pašalinus problemą būtų galima toliau sportuoti“, – akcentuoja doc. dr. R. Žumbakytė-Šermukšnienė, kurios kompetencijos apima ne tik medicinos, bet ir sporto fiziologijos, biochemijos bei biomechanikos žinias.
Tikslus krūvis – po detalių tyrimų
Sporto medicinos gydytojas, atsižvelgdamas į paciento funkcines ir fizines galimybes, rekomenduoja tinkamiausią sporto šaką, fizinio krūvio tipą, trukmę, dažnumą ir intensyvumą, kuris nekenktų sveikatai.
„Fizinėms ir funkcinėms galimybėms įvertinti yra daug šiuolaikinių priemonių, kurios turi būti taikomos kompleksiškai. Pirmiausia atliekame standartinius tyrimus – elektrokardiogramą ir širdies echoskopiją, fizinio krūvio riboms nustatyti paimame veloergometrinį mėginį. Jeigu reikia, pacientui gali būti paskirti kraujo, šlapimo ar kiti papildomi tyrimai bei spiroergometrija – fizinio krūvio mėginys su kvėpuojamųjų dujų analize“, – pasakoja sporto medicinos gydytoja.
Įvertinus esamą fizinę ir funkcinę būklę, organizmo ar konkrečios jo sistemos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, adaptaciją fiziniam krūviui, sporto medicinos gydytojas, remdamasis gautais duomenimis, parenka individualiai tinkantį fizinį krūvį, numato pratimų tikslus ir uždavinius, kuriuos pacientas turi įgyvendinti, norėdamas sportuoti saugiai ir efektyviai.
Sportas gerina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, tačiau tik tada, kai juo užsiimama tinkamai ir pagal individualias galimybes. Norėdami pajusti visapusišką fizinio aktyvumo naudą, prieš pradedant ar intensyvinant treniruotes, apsilankykite pas sporto medicinos gydytoją, kuris jums sudarys tinkamą fizinio krūvio planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.