Pasaulyje skambant žinioms apie itin sudėtingą humanitarinę padėtį ir badą, nuspręsta pasidomėti, kas vyksta su žmogaus organizmu badaujant ir kokią žalą ilgas nevalgymas gali turėti vaikų sveikatos būklei. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė, sveikos gyvensenos specialistė Lilija Baniulienė sako, kad suaugęs žmogus be maisto gali išgyventi 2–3 savaites, bet pirmosios badavimo pasekmės jaučiamos jau po 24 valandų.
Pirmosios badavimo pasekmės suaugusiems
„Ilgai nevalgius ar priverstinai badavus organizmas ima reaguoti. Simptomai priklauso nuo žmogaus esamų ligų, kūno masės indekso, nuo amžiaus, skysčių suvartojimo. Jau pirmą parą pasireiškia tokie simptomai kaip nuovargis, nuotaikų svyravimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, nemiga. Netgi nurodoma, kad gali būti jaučiamas ir nugaros skausmas“, – pasakoja gydytoja.
Badaujant toliau, šie simptomai, anot gydytojos, įgauna pagreitį, o išsibalansavus elektrolitams kūne žmogus gali ir nualpti.
„Išsibalansavus elektrolitams, trūkstant natrio, žmogus gali jausti didelį galvos svaigimą, tai panašu į priešinsultinę būseną, gali svyruoti vaikščiodamas, dėl jaučiamo galvos svaigimo gali ir nugriūti. Jeigu yra kalio kiekio kūne sumažėjimas dėl badavimo, tuomet atsiranda skausmas krūtinės plote, pulso ir spaudimo įvairūs svyravimai, gali būti širdies ritmo sutrikimų, kitaip sakant, prieširdžių virpėjimas, o jei prieširdžių virpėjimas pereina į prieširdžių plazdėjimą, tai pacientą būtina stacionarizuoti mažiausiai bent dvidešimt keturioms valandoms“, – sako L. Baniulienė.
Sumažėjęs troškulio pojūtis
Negaunant maisto, labai svarbu gerti daug vandens. Sveikos gyvensenos specialistės teigimu, pusės ar pusantro litro vandens tokiu atveju žmogui nepakanka. Tiesa, gydytoja atkreipia dėmesį, kad badaujančiam žmogui gana sunku vartoti skysčius, nes sumažėja troškulys.
„Troškulį pacientai jaučia mažiau, nes būna pasikeitęs maisto medžiagų metabolizmas.
Jeigu žmogus maitinasi įprastai, turi valgymo režimą, tai valgymo metu išsiskiria skrandžio sultys ir tam tikri fermentai ir žmogus pajunta, kad nori valgyti. Kai žmogus badauja ilgai, organizmas išsibalansuoja, išsibalansuoja ir fermentų išsiskyrimas. Tuo pat metu ir troškulys“, – paaiškina gydytoja.
Ypatinga badavimo žala vaikams
Paklausta, kaip į nevalgymą reaguoja vaiko organizmas, gydytoja pabrėžia – vaikams badauti ypač žalinga.
„Jei kalbame apie normalios kūno masės indekso vaikus, vaikams iki aštuoniolikos metų badavimas pavojingas. Tokio amžiaus vaikams nerekomenduojama praleisti nei vieno valgymo, nes vaikų organizmas yra šiek tiek kitoks – suaugusiųjų kepenyse daugiau glikogeno, jie turi daugiau energijos atsargų, suaugusiojo medžiagų apytaka yra lėtesnė. Vaiko medžiagų apykaita greitesnė, tad ir energijos jam nuolat reikia“, – pasakoja L. Baniulienė.
Gydytoja teigia, kad vaikų organizmas dar tik formuojasi, tad ir mityba turi būti pastovi.
„Suaugusieji gali toleruoti badavimą nuo dienos iki dviejų. Vaikams, priklausomai nuo amžiaus, net ir kelios valandos gali būti žalingos sveikatai ir smegenų vystymuisi, – sako ji. – Kaip žinome, vaiko organizme dar nėra persitvarkiusi medžiagų apykaita taip, kad ketonai būtų naudojami kaip energetinė galvos smegenų ląstelių medžiaga vietoj gliukozės, kai jos trūksta. Kalbant apie vandenį, vaikas turi gerti nuolat. Be maisto būti vaikams griežtai nerekomenduojama. Jie turėtų valgyti kasdien nustatytu laiku.“
Mityba po ilgo badavimo: ką valgyti, o ko vengti?
Ilgai badavęs žmogus negali iš karto valgyti. Tai jį gali privesti net iki vėmimo. Gydytoja L. Baniulienė sako, kad tai – lygiai taip pat susiję su išsibalansavusiu skrandžio sulčių ir virškinamųjų fermentų išsiskyrimu.
„Jei žmogus valgo kiekvieną dieną nustatytomis valandomis, tai tuo laiku išsiskiria skrandžio sultys ir virškinimo fermentai, kad maistas būtų tinkamai suvirškinamas ir apdorojamas, ir toliau metabolizuojamas mūsų žarnyne. Jei badaujama, šis ciklas sutrinka ir skrandis nebeišskiria reikalingų fermentų“, – pasakoja sveikos gyvensenos specialistė L. Baniulienė.
Anot jos, dažnai po ilgo badavimo žmogus nenori valgyti, nes virškinimo fermentų kiekis nebūna didelis, tad pavalgęs žmogus gali jausti blogumą, pykinimą, nevirškinimą, pilvo pūtimą, apsunkimą.
Norint išvengti šių nemalonių pojūčių, reikia tinkamai pasirinkti maistą. Po ilgo badavimo vertėtų vengti stipriai termiškai apdoroto maisto, kuris būtų riebus, keptas. Labiausiai tokiu atveju tiktų lengvas, t. y. virtas, troškintas garuose maistas.
Gydytoja vardina, kokį maistą reikėtų rinktis po ilgo badavimo:
„Geriausiai tinka rauginti maisto produktai, jie pagyvina žarnyne esančių bakterijų darbą ir veiklą: kefyras, rūgpienis, pasukos. Vėliau gali būti įvedama daug baltymų turinti žuvis, taipogi balta mėsa, kuri turi daug baltymų, žinoma, su daržovėmis. Jeigu pacientas valgys termiškai neapdorotas daržoves, tai virškinimas bus keblesnis, tikėtina, kad pacientas jausis išsipūtęs, jaus pilvo pūtimą. Reikėtų startuoti nuo tų maisto produktų, kuriuose yra daug baltymų ir angliavandenių. Ir tik paskui padidinti tų medžiagų, kuriose yra riebalų, kiekius.“
L. Baniulienė primena, kad, neatsakingai pasirinkus dietą, galima susigadinti skrandį, tad svarbu konsultuotis su specialistais ir jau nuo vaikystės mokyti vaikus sveikos gyvensenos pagrindų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.