Daugeliui iš mūsų vizitas pas gydytoją kraujo tyrimams asocijuojasi su ne itin maloniu rytu: praleistais pusryčiais, silpnumu ir kantrybės išbandymu laukiant eilėje. Tačiau naujausios medicinos rekomendacijos rodo, kad toks „pasninkas“ ne visada yra prasmingas. Laboratorijos gydytoja E. Marciuškienė pastebi, kad pasenę įsitikinimai ne tik sukelia nepatogumų, bet ir gali kelti riziką paciento sveikatai.
Mokslinis proveržis: lipidų tyrimai po valgio
„Remiantis Europos aterosklerozės draugijos ir Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos konsensuso pareiškimu, paskelbtu dar 2016 metais, prieš imant kraują lipidų tyrimams, pasninkauti nebereikia. Įrodyta, kad cholesterolio kiekio skirtumai, nevalgius ir pavalgius, nėra kliniškai reikšmingi ir tyrimai pavalgius neturi jokios įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos vertinimui“, – sako gydytoja.
Mokslininkai įrodė, kad tiriant trigliceridus (TG) po valgio, galima netgi tiksliau prognozuoti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimai, atliekami nesilaikant badavimo režimo, geriau užfiksuoja bendrą aterogeninių lipoproteinų kiekį plazmoje per visą 24 valandų paros laikotarpį, o tai suteikia gydytojams vertingesnės informacijos apie realią paciento būklę.
Kodėl badavimas gali būti pavojingas?
Reikalavimas nevalgyti bent 8 valandas prieš procedūrą turi ne vieną trūkumą. Pirmiausia, tai atbaido pacientus nuo reguliaraus sveikatos tikrinimosi, ypač jei procedūra planuojama vėlesniu metu. Tačiau už komforto trūkumą kur kas svarbesnis yra saugumo aspektas.
„Kadangi kraujo tyrimas nevalgius atliekamas ryte, dėl didelio jų skaičiaus rezervuoti procedūrai patogų laiką gali būti sudėtinga. Priešingai, kraujo mėginiai pavalgius gali būti paimami bet kuriuo paros metu, neatsižvelgiant į tai, ką ir kada prieš kraujo paėmimą valgė asmuo.“, – sako E. Marciuškienė.
Gydytojos teigimu, griežtas pasninkas ypač rizikingas vaikams bei diabetu sergantiems pacientams. Pastariesiems ilgas laiko tarpas be maisto gali baigtis hipoglikeminiu šoku, todėl šiuolaikinė medicina ieško saugesnių diagnostikos būdų.
Nauji metodai diabeto kontrolei
Daugelį metų gliukozės tyrimas buvo atliekamas tik tuščiu skrandžiu, siekiant nustatyti cukrinio diabeto riziką. Visgi, dar 2011 metais Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) patvirtino, kad glikuotas hemoglobinas yra puikus rodiklis ligai diagnozuoti.
„Pastarasis tyrimas nereikalauja badavimo, mat rodo gliukozės kiekį kraujyje ilguoju periodu. Taip yra, nes dalis kraujyje esančios gliukozės yra prisijungusi prie raudonųjų kraujo kūnelių hemoglobino. Didėjant vidutiniam cukraus kiekiui kraujyje, taip pat didėja hemoglobino, susieto su gliukoze, dalis – kuo didesnis glikuoto hemoglobino lygis, tuo didesnis vidutinis cukraus kiekis kraujyje“, – paaiškina laboratorijos gydytoja. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti norint įvertinti gliukozės pokyčius trijų mėnesių laikotarpiu.
Kas gali drąsiai pusryčiauti?
Gydytoja E. Marciuškienė pabrėžia, kad tam tikroms grupėms badauti prieš tyrimus apskritai nebūtina:
- Vaikams ir pagyvenusiems asmenims;
- Sergantiems cukriniu diabetu;
- Pacientams, kuriems taikomas stabilus gydymas vaistais;
- Atliekantiems pradinį lipidų profilio tyrimą ar vertinantiems širdies ligų riziką.
Nors vis dar pasitaiko specifinių situacijų, kai badavimas yra būtinas, daugeliu atvejų moderni diagnostika leidžia išvengti šio nepatogumo. Tai ne tik palengvina paciento pasiruošimą, bet ir neturi neigiamos įtakos ligų prevencijos galimybėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.