Odos vėžys – viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma, piktybinis navikas, atsirandantis iš odos pigmentinių ląstelių – melanocitų.
Melanomos rizika ir kiti odos vėžiai
Per pastaruosius 50 metų melanomos atvejų skaičius reikšmingai išaugo. Tai siejama su pasikeitusiu žmonių laisvalaikiu: daugiau laiko praleidžiama atvirame ore, deginamasi saulėje ir soliariumuose, nepakankamai saugantis nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Statistikos duomenimis, vien 2021 m. daugiau nei 100 000 Europos Sąjungos gyventojų buvo diagnozuota melanoma, dažniausiai 40–60 metų amžiaus pacientams. Vyrams ši liga dažniau vystosi krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – ant kojų. Nors visuomenės sąmoningumas apie odos vėžį didėja ir daugeliui melanoma nustatoma ankstyvos stadijos, kai galima efektyviai gydyti, mirtingumas nuo jos išlieka didelis.
Be melanomos, egzistuoja ir kiti, daug dažnesni odos vėžio tipai: bazalinių ląstelių ir plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai aptinkami vyresniems nei 60 metų žmonėms. Tarptautinė statistika rodo, kad kasmet pasaulyje nustatoma apie 10 milijonų naujų bazalinių ląstelių ir 3 milijonai plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Šie odos vėžiai yra mažiau pavojingi nei melanoma dėl retesnio jų plitimo į kitus organus, o 5 metų išgyvenamumas siekia apie 99 proc. Vis dėlto, augdami dariniai gali sukelti įvairias deformacijas.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Svarbu pabrėžti žmogaus savistabos ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą. Nors odos vėžys skamba grėsmingai, anksti pastebėjus piktybinį darinį ir laiku nustačius ligą, ją galima sėkmingai išgydyti, padidinant išgyvenamumo tikimybę.
VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė, gydytoja dermatovenerologė doc. dr. Jūratė Grigaitienė atsako į klausimus apie melanomą ir jos prevenciją. Anot jos, ypač vertėtų atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius: dažnas UV spindulių poveikis (daug laiko lauke ar soliariumuose), labai šviesi arba strazdanota oda, kuri lengvai nudega, bet neįdega.
Padidėjusi rizika kyla, jei turite daugiau nei 50 apgamų, vaikystėje esate nudegę ar daug laiko praleidę saulėje, jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų arba vartojate imunosupresinius vaistus.
Odos vėžio profilaktika prasideda nuo sąmoningos apsaugos nuo saulės, rizikos veiksnių vengimo ir reguliarios dermatovenerologo apgamų patikros, kurią rekomenduojama atlikti kartą per metus arba kas antrus metus.
Kaip atpažinti piktybinius darinius: savistaba ir ABCDE taisyklė
Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius reikėtų nuo galvos iki kojų apžiūrėti visą kūno odą veidrodyje. Ypač svarbu nepraleisti tokių sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas sritis – galvos odą, ausis – galėtų apžiūrėti artimieji.
Doc. dr. J. Grigaitienė rekomenduoja ypač atkreipti dėmesį į apgamus ir darinius, kurie yra nesimetriški, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm. Taip pat įtarti reikėtų tuos, kurie atrodo kitaip nei dauguma – vadinamasis „bjauriojo ančiuko“ simptomas – arba kurie pastaruoju metu augo, keitėsi spalva, forma, kraujavo ar pastebėjote ilgai negzijančią žaizdelę. Svarbu paminėti, kad melanoma gali atsirasti ne tik iš pakitusio apgamo, tačiau dažnesniu atveju vystosi ant sveikos odos. Pastebėjus bent vieną iš minėtų požymių, būtina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą dėl darinio kilmės įvertinimo.
Efektyvi apsauga nuo saulės: būtini patarimai
Norint sumažinti odos vėžio riziką, svarbu laikytis šių apsaugos nuo saulės rekomendacijų:
- Kas 2 valandas naudokite apsauginius kremus nuo saulės su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF 50).
- Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.
- Venkite būti saulėje intensyviausiu UV spindulių laikotarpiu (nuo 11 iki 16 val.).
- Venkite soliariumų.
- Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir kilus mažiausiai abejonei kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą profilaktinei patikrai.
Mitas apie sveiką įdegį ir pavojai vandenyje bei apniukusiomis dienomis
Gydytoja pabrėžia, kad įdegis yra jūsų kūno atsakas į UV spindulių sukeltą žalą, todėl įdegis nėra sveikas, o lankymasis soliariumuose yra griežtai nerekomenduojamas. Vanduo nuo saulės spindulių apsaugo minimaliai; priešingai, vandens atspindys netgi gali padidinti žalingą UV spindulių poveikį odai. Be to, iki 80 proc. UV spindulių gali pereiti debesis, todėl galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Svarbu atsiminti, jog UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), tad nejausdami karščio ar esant vėjuotai dienai nereikia apsigauti ir pamiršti saugotis nuo žalingų UV spindulių poveikio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.