Kodėl virškinimo sistemos simptomai reikalauja dėmesio?
Virškinimo sistemos sutrikimai dažnai pradedami ignoruoti, tačiau specialistai pabrėžia: delsimas gali turėti skaudžių pasekmių. Tokie požymiai gali signalizuoti apie gastritą, dispepsiją, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas, gastroezofaginio refliukso ligą, tulžies pūslės akmenligę ar net onkologinius susirgimus. Kuo ilgiau atidėliojamas vizitas pas gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad negalavimai taps lėtiniai, o vėlyva diagnostika gali atverti kelią gyvybei pavojingoms komplikacijoms.
Statistika neramina: augantis mirtingumas Lietuvoje
Higienos instituto duomenys atskleidžia liūdną tendenciją – mirštamumas nuo virškinimo sistemos ligų Lietuvoje didėja. Pavyzdžiui, vyrų tarpe, lyginant su 2019 metais, 2020 metais tokių mirčių skaičius išaugo daugiau nei 15 proc. Pagrindinės priežastys dažnai susijusios su kepenų ligomis. Moterų tarpe virškinimo sistemos patologijos taip pat užima vieną iš pirmųjų vietų tarp mirties priežasčių.
Gyvenimo būdo įtaka virškinimo sveikatai
Tokią statistiką lemia kompleksinės priežastys: nesveika mityba, gausus riebalų ir perdirbtų maisto produktų vartojimas, alkoholis bei rūkymas. Taip pat nerimą kelia didėjantis antsvorio ir nutukimo atvejų skaičius. Nuolatinis stresas, nerimas ir nereguliarus valgymo režimas dar labiau išbalansuoja virškinimo sistemą.
Specialistės patarimas: baimė neturi tapti kliūtimi
„Vieni pacientai rūpinasi savo sveikata ir atvyksta pasitikrinti net ir neturėdami didesnių nusiskundimų, kiti kreipiasi, kai jaučia simptomus, kurie trikdo kasdieninę veiklą, kelia nerimą. Kai kurie ilgą laiką jaučiasi blogai, tačiau tai ignoruoja, arba vengia konsultuotis dėl to, kad bijo“, – įspėja Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė. Pasak jos, užleistos ligos dažnai baigiasi skubia pagalba ligoninės priėmimo skyriuje dėl ūmaus kraujavimo ar žarnyno nepraeinamumo.
Endoskopinių tyrimų svarba
Gydytoja pabrėžia, kad gastroskopija ir kolonoskopija yra nepakeičiami diagnostikos įrankiai. Jie leidžia ne tik tiksliai nustatyti diagnozę, bet ir įvertinti gydymo efektyvumą. Profilaktinė kolonoskopija rekomenduojama visiems vyresniems nei 50 metų asmenims arba esant slapto kraujavimo rizikai. Jaunesniems pacientams šie tyrimai skiriami esant neefektyviam gydymui ar „pavojaus signalams“: svorio kritimui, rijimo sutrikimams ar kraujavimui.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.

