Nors socialiniuose tinkluose aktyviai reklamuojama žmogaus organizmo detoksikacija ir įvairūs papildai, gydytojai perspėja – tai labiau marketingo triukas nei būtinybė. Anot specialistų, sveikas kepenis turintiems žmonėms detoksikacija nereikalinga, o geriausias būdas saugoti kepenis – jų neteršti vadinamaisiais detoksikacijos papildais, alkoholiu ir kitomis toksinėmis medžiagomis.
Gydytojai vieningi: sveikoms kepenims detoksikacija nereikalinga
Anot Santaros klinikų gydytojos gastroenterologės Gabrielės Milaknytės, detoksikacija yra įvairių medžiagų, kurias mes įkvepiame, išgeriame ar tepame ant odos, pašalinimas iš mūsų organizmo. Tiesa, kaip teigia specialistė, šį darbą atlieka būtent kepenys, todėl, jei jos yra sveikos, detoksikacija žmogui nereikalinga.
„Jeigu žmogus yra sveikas ir neturi jokios kepenų ligos, detoksikacijos tikrai nereikia, ir tiek pasaulio, tiek Europos gastroenterologų asociacijos nepripažįsta sveikam žmogui taikomos organizmo detoksikacijos. Čia labiau marketingas, o ne medicina“, – pažymi G. Milaknytė.
Jai paantrina ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologijos centro vadovas gydytojas toksikologas Robertas Badaras, kuris teigia, jog „galima valyti dantis, batus, sąžinę, bet ne kepenis“. Pasak jo, žmogaus organizmo sistema, jos papildomai neteršiant, kepenų pagalba geba atsistatyti ir pati, pašalindama nereikalingas medžiagas.
„Stebuklingi“ kokteiliai ir arbatos gali pakenkti
„Pagrindinis dalykas – nustoti teršti organizmą. Labai dažnai galvojama, kad aš toliau darysiu tą patį, ką dariau vienokia ar kitokia forma, vartosiu toksines medžiagas, tačiau išgersiu kažkokią stebuklingą arbatą ar tabletę ir viskas bus gerai, nieko keisti nereikės. Iš tiesų taip nebus. Pirmiausia reikia nutraukti tolesnį toksinių medžiagų suvartojimą ir tai tikrai bus efektyviau negu didžioji dalis to, kas dabar parduodama kaip stebuklinga panacėja“, – kritiškai apie įvairius organizmą neva detoksikuojančius produktus atsiliepia toksikologas.
Savo ruožtu G. Milaknytė pabrėžia, jog nėra nė vieno „žaliojo“ kokteilio ar arbatos, kuri atliktų darbą už kepenis ir stebuklingai detoksikuotų žmogaus organizmą.
Anot jos, tokių produktų vartojimas netgi gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
„Žalieji kokteiliai gali būti kaip sveikos gyvensenos papildymas. <...> Vis dėlto, tiems, kurie turi suriebėjusių kepenų ligą arba problemų su kasa, diabetą, pirmojo ar antrojo tipo, dažnas žaliųjų kokteilių [vartojimas] gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje ir dar labiau pakenkti tiek vienai, tiek kitai ligai.
Taip pat nėra jokios arbatos, kuri galėtų padėti detoksikuoti organizmą. Kaip tik didelis mišinys kažkokių arbatų ir žolelių gali pakenkti. Kai kurios žolelės, ypač, jei pacientas turi lėtinių ligų, gali reaguoti su vaistais ir padaryti meškos paslaugą – pabloginti kepenų funkciją. Visų tų „detox“, lieknėjimo ar kažkokių kitų arbatų vartojimą pacientas turi apsitarti ne su kaimyne, o su šeimos gydytoja ar gydytoju specialistu, ir visa tai daryti su saiku“, – pasakoja gydytoja.
Kaip iš tiesų saugoti kepenis: venkite abejotinų papildų ir rinkitės sveiką gyvenseną
Anot gastroenterologės, kepenys – „tylus organas“ ir kol nėra stipriai pažeistos, tol žmogus gali ir nepastebėti tam tikrų su kepenimis susijusių ligų, pavyzdžiui, kepenų suriebėjimo, požymių. Kaip teigia G. Milaknytė, kepenų suriebėjimas dažniausiai išsivysto dėl netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, alkoholio, narkotinių medžiagų ar neaiškių papildų vartojimo.
„Jei yra kepenų suriebėjimas, <...> žmogus gali jausti nuovargį, tempimą po dešiniuoju šonkaulio lanku. O jei yra didesnio laipsnio pažeidimas, gali atsirasti gelta, patamsėti šlapimas, šviesėti išmatos, atsirasti niežulys. Bet tai priklauso nuo pažeidimo tipo ir kokio didumo jis yra. Jei yra ūmus pažeidimas, simptomai iki pageltimo gali ir labai greitai išsivystyti“, – sako specialistė.
Ji pažymi, kad kepenims ypač kenkia vadinamieji ilgaamžiškumo ir kitokie neaiškios kilmės papildai.
„Mes dabar turime ne vieną dėl ilgaamžiškumo kokteilio papildų ligoninėje gulintį pacientą, kuriam yra išsivystęs kepenų nepakankamumas. <...> Dabar labai madinga išlaikyti ilgaamžiškumą. Yra krūva papildų <...>, jiems receptų įsigyti nereikia ir pastebime, kad daugėja tokius [papildų] mišinius vartojančių žmonių, kurie nori būti sveikesni, bet atsiduria pas mus su pablogėjusia kepenų funkcija. Dažniausiai nutraukus papildų vartojimą kepenų funkcija atsistato, bet yra ir skaudžių atvejų“, – pasakoja G. Milaknytė.
Specialistės teigimu, vieninteliai žalos kepenims nedarantys papildai – žoliniai, tačiau ir juos būtina vartoti saikingai.
„Vienintelis margainis yra dokumentuotas. <...> Jis – kepenų saugotojas, bet stebuklo nepadarys. Vis tiek pagrindinis dalykas yra teisingas gyvenimo būdas. Bet ir žalos margainis nesukels, tik, žinoma, dažnai vartoti jo nereikia“, – teigia gydytoja.
Didžiausias kepenų priešas – alkoholis
Anot gydytojo toksikologo R. Badaro, remiantis statistika, iš toksinių medžiagų kepenims labiausiai kenkia alkoholis, taip pat nepadeda ir rūkymas, tačiau jis daugiau žalos padaro kitiems organams – plaučiams, smegenims, širdžiai, širdies kraujagyslių sistemai.
„Ko gero, [alkoholis] yra numeris vienas toksinis kepenų rizikos veiksnys. Aišku, rūkymas tikrai nėra puikus dalykas, bet jo organų taikiniai kitokie – kepenys į tą organų sąrašą tikrai nepatenka. Kitos kepenis žeidžiančios medžiagos – tiek įvairios buitinės chemijos [priemonės], tiek kai kurie medikamentiniai preparatai. Viršijant rekomenduotas dozes, jie gali netgi sukelti žaibinį kepenų pakenkimą, bet tada tai, ką vadiname detoksikacija, yra kaip žuviai lietsargis – gražu, bet beprasmiška. Tada reikalingas jau labai rimtas gydymas. <...> Geriausias būdas detoksikuoti kepenis – jų neteršti“, – akcentuoja specialistas.
Sveikas gyvenimo būdas ir profilaktika – patikimiausia apsauga
G. Milaknytės teigimu, šiuo metu itin dažnos metabolinio sindromo sukelto kepenų pažeidimo arba, kitaip tariant, kepenų suriebėjimo ligos, kurias sukelia netinkama gyvensena. Būtent todėl, pasak gydytojos, svarbu ugdyti sveiko gyvenimo būdo įpročius – nuo tinkamos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo iki alkoholio vartojimo ribojimo.
„Šiuo atveju Viduržemio jūros dieta pati geriausia ir rekomenduojama labiausiai siekiant, kad kepenys būtų sveikos. Taip pat fizinis aktyvumas – neužtenka 10 tūkst. žingsnių arba fizinio darbo. Kiekvieną savaitę turi būti nuo 150 iki 300 minučių fizinio aktyvumo, bet, kaip ir sakiau, tai neturi būti fizinis darbas, nes organizmas jau prie jo pripratęs. Toliau – alkoholio vartojimo ribojimas. Jei įmanoma, išvis nevartoti, arba, kiek įmanoma, labai minimaliais kiekiais. Taip pat vaistų, maisto papildų vartojimas tiktai pasitarus, tik pagal indikacijas ir tinkamomis dozėmis, o ne kaip sugalvojo žmogus arba kaip kažkas patarė“, – sveikos gyvensenos patarimais dalijasi ekspertė.
Ji taip pat ragina žmones, ypač tuos, kurie turi rizikos faktorių, reguliariai tikrintis sveikatą ir užsiimti profilaktika, taip užkertant kelią ligų išsivystymui.
„Pavyzdžiui, tiems, kurie turi tatuiruočių ar tiems, kurie kadaise vartojo intraveninius narkotikus <...> svarbu pasitikrinti dėl virusinių hepatitų <...> Reikia nepamiršti šitų dalykų ir profilaktikos. Jei automobilį vežame į techninę apžiūrą kas kažkiek laiko, tai reikia ir savo kūno nepamiršti prižiūrėti“, – pabrėžia G. Milaknytė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.