Eritritolis – populiarus cukraus pakaitalas, dažnai randamas sveikuose, dietiniuose ar be cukraus pagamintuose maisto produktuose ir gėrimuose. Dėl savo malonaus skonio ir beveik nulinio kalorijų kiekio, jis tapo daugelio, siekiančių sumažinti cukraus vartojimą, pasirinkimu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai kelia nerimą ir verčia suabejoti šio saldiklio visiškai nekenksmingumu, ypač kalbant apie insulto riziką.
Mokslininkų perspėjimai: iškilo grėsmė širdies ir kraujagyslių sistemai
Kolorado universiteto Boulderio laboratorijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad eritritolis gali turėti neigiamą poveikį smegenų kraujagyslių funkcijai. Šio tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad vartojant eritritolį, potencialiai didėja insulto pavojus. Šis atradimas yra ypač svarbus atsižvelgiant į tai, kad daugelis žmonių eritritolį laiko saugia ir sveika alternatyva cukrui.
Kaip eritritolis veikia organizmą? Gilios įžvalgos iš laboratorijos
Norėdami geriau suprasti eritritolio poveikį, tyrėjai atliko ląstelių tyrimus. Žmogaus smegenų kraujagyslių ląstelės buvo veikiamos eritritolio kiekiu, kuris atitinka vieną porciją gėrimo be cukraus. Per kelias valandas buvo pastebėta, kad ląstelės pradėjo keistis nerimą keliančiu būdu.
Buvo nustatyta, kad eritritolis mažina azoto oksido gamybą, kuris yra gyvybiškai svarbus kraujagyslėms atsipalaiduoti ir palaikyti normalų kraujo spaudimą. Tuo pat metu padidėjo endotelino-1, medžiagos, kuri sutraukia kraujagysles, gamyba. Šie pokyčiai kartu su padidėjusiu oksidaciniu stresu, kurio metu atsiranda daugiau laisvųjų radikalų darančių žalą ląstelėms, gali sukurti palankias sąlygas insultui.
Trumpai tariant, eritritolis inicijuoja kelis procesus organizme, kurie bendrai gali reikšmingai padidinti insulto riziką, paveikdamas kraujagyslių elastingumą ir jų gebėjimą normaliai funkcionuoti.
Kraujo krešėjimas ir ankstesni duomenys: ryšys stiprėja
Situacija dar labiau komplikuojasi, kalbant apie kraujo krešėjimą. Tyrimas parodė, kad eritritolis mažina ląstelių gebėjimą gaminti junginius, kurie natūraliai tirpdo kraujo krešulius.
Tai reiškia, kad organizmas tampa mažiau efektyvus šalinant potencialiai pavojingus krešulius – vieną pagrindinių insulto priežasčių.
Šie atradimai nėra pavieniai. Jie paaiškina ankstesnių didelių tyrimų, kuriuose dalyvavo 4 000 žmonių, rezultatus. Šiuose tyrimuose aukštesnis eritritolio kiekis kraujyje buvo susijęs su padidėjusia širdies smūgio ir insulto rizika per trejų metų laikotarpį. Nors ankstesni tyrimai nustatė tik koreliaciją, naujasis Boulderio universiteto tyrimas priartina mokslininkus prie stipresnio priežastinio ryšio tarp eritritolio vartojimo ir insulto atsiradimo nustatymo.
Atsargumas ir tolimesni tyrimai: kas toliau?
Nepaisant šių nerimą keliančių duomenų, mokslininkai pabrėžia, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant galutinai patvirtinti šį ryšį. Kai kurie ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad eritritolis natūraliai gaminamas organizme, ypač esant metabolinio streso būsenoms, pavyzdžiui, sergant nutukimu ar diabetu. Tai leidžia manyti, kad padidėjęs eritritolio lygis kraujyje gali būti ne tik mitybos, bet ir esamos sveikatos problemos rodiklis.
Kol kas mokslas pataria būti atsargiems. Nors eritritolis gali būti tiesiogiai pavojingas ne iš karto ir jo vartojimo pasekmės dar nėra visiškai ištirtos, laikyti jį visiškai nekenksmingu taip pat nebūtų protinga. Vartotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į suvartojamo eritritolio kiekį ir pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu, ypač jei yra padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.