Neretai į tuštinimosi įpročius žiūrima kaip į nereikšmingą kasdienybės dalį, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mūsų apsilankymų tualete dažnumas gali būti kritiškai svarbus bendros sveikatos indikatorius. Ilgą laiką manyta, kad žarnyno sutrikimai yra labiau nepatogumas nei rimtų ligų priežastis. Tačiau vis daugiau duomenų rodo, jog jie gali signalizuoti apie daug pavojingesnes būkles.
Ankstesni tyrimai jau rodė, kad tiek vidurių užkietėjimas, tiek viduriavimas yra susiję su padidėjusia infekcijų ir net neurodegeneracinių ligų rizika. Vis dėlto, šie rezultatai dažniausiai buvo stebimi jau sergantiems pacientams, todėl nebuvo aišku, ar nereguliarūs tuštinimaisi buvo ligos priežastis, ar jos pasekmė.
Kada apsilankymas tualete tampa pavojaus signalu?
Sistemų biologijos instituto vyresnysis autorius Seanas Gibbonsas pabrėžia, kad šis darbas turi „atverti gydytojams akis į galimą riziką, kylančią dėl tuštinimosi dažnumo nevaldymo“. Jis aiškina, kad medikai pernelyg dažnai nereguliarų tuštinimąsi vertina tik kaip „nepatogumą“, ignoruodami gilumines jo priežastis ir pasekmes.
S. Gibbonsas su komanda atliko išsamų tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1400 sveikų suaugusių savanorių, neturinčių jokių aktyvios ligos požymių. Buvo surinkti įvairūs duomenys: klinikiniai, gyvenimo būdo ir biologiniai, apimantys kraujo cheminius rodiklius, žarnyno mikrobiomą, genetiką ir kitus veiksnius. Dalyvių nurodytas tuštinimosi dažnis buvo suskirstytas į keturias grupes: vidurių užkietėjimas (vienas arba du tuštinimosi atvejai per savaitę), mažai normalus (nuo trijų iki šešių per savaitę), labai normalus (nuo vieno iki trijų per dieną) ir viduriavimas.
Vidurių užkietėjimas: pavojingų toksinų gamyba
Tyrimas atskleidė, kad kai išmatos per ilgai užsilaiko žarnyne, mikrobai, užuot fermentavę ląstelieną į naudingas trumposios grandinės riebalų rūgštis, pradeda fermentuoti baltymus. Šio proceso metu gaminami tokie toksinai kaip p-krezolio sulfatas ir indoksilo sulfatas.
„Nustatėme, kad net sveikų žmonių, kuriems užkietėjo viduriai, kraujyje padaugėja šių toksinų“, – teigia S. Gibbonsas, akcentuodamas, jog šios kenksmingos medžiagos ypač apkrauna inkstus.
Viduriavimas: uždegimas ir kepenų pažeidimo rizika
Viduriavimo atvejais tyrėjų komanda aptiko klinikinių cheminių pokyčių, rodančių uždegimą ir galimą kepenų pažeidimą. S. Gibbonsas aiškina, kad, esant viduriavimui, organizmas išskiria per daug tulžies rūgšties, kurią kepenys įprastai perdirbtų, kad padėtų ištirpinti ir įsisavinti su maistu gaunamus riebalus. Sutrikus šiam procesui, kyla pavojus kepenų funkcijai ir bendrai virškinimo sistemos pusiausvyrai.
„Auksinė zona“: siekiamas žarnyno balansas
Skaidulą fermentuojančios žarnyno bakterijos, žinomos kaip „griežti anaerobai“, kurios yra siejamos su gera sveikata, klestėjo vadinamojoje „aukso vidurių zonoje“ – kai tuštinamasi vieną ar du kartus per dieną. Nors tai skamba kaip optimalus intervalas, S. Gibbonsas pabrėžia, kad norint tiksliau apibrėžti šią „aukso zoną“ ir jos poveikį, reikalingi išsamesni ir ilgesnės trukmės tyrimai.
Kokie veiksniai lemia tuštinimosi dažnį ir kaip jį pagerinti?
Demografiniu požiūriu pastebėta, kad rečiau tuštintis buvo linkę jaunesni žmonės, moterys ir asmenys, turintys mažesnį kūno masės indeksą. S. Gibbonsas teigia, kad šį skirtumą gali paaiškinti vyrų ir moterų hormoniniai bei neurologiniai skirtumai, taip pat faktas, kad vyrai paprastai suvartoja daugiau maisto.
Sujungus biologinius duomenis su gyvenimo būdo klausimynais, tyrėjų komanda gavo aiškų vaizdą apie asmenis, kurie dažniausiai patenka į „Auksinę zoną“. „Didžiausias signalas, kurį pastebėjome, buvo gausesnis vaisių ir daržovių valgymas“, – pasakoja S. Gibbonsas. Be to, svarbūs veiksniai yra pakankamas vandens vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir augalinės kilmės maistas.
Ką tai reiškia ateičiai?
Šis tyrimas atveria naujas galimybes ligų prevencijai. Kitas žingsnis – klinikinio tyrimo, kuriame būtų stebima didelės grupės žmonių tuštinimosi dažnis ilgesnį laiką, kūrimas. Tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti šio metodo galimybes nustatant ankstyvuosius sveikatos sutrikimų signalus ir taikant veiksmingas prevencines priemones.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.