Šiuolaikinėje visuomenėje maisto papildai tapo neatsiejama daugelio kasdienybės dalimi. Tačiau retas susimąsto, ar juos vartojame teisingai ir ar jie iš tiesų duoda laukiamą naudą. Gydytojas Andrej Levinger pabrėžia, kad savarankiškas maisto papildų vartojimas, nepasitarus su specialistu, retai atneša norimų rezultatų.
Tik kvalifikuotas medikas gali tinkamai įvertinti, ar pasirinktas papildas dera su jau vartojamais vaistais, nustatyti, kokio pobūdžio papildai padės sustiprinti sveikatą, patarti dėl tinkamos dozės ir perspėti apie dažnas pacientų klaidas. Toks atsakingas požiūris padėtų išvengti impulsyvaus papildų vartojimo, kai preparatas pasirenkamas tik dėl patrauklios reklamos ar gražios pakuotės, o ne įvertinus jo tikrąją naudą ir reikalingumą organizmui.
A. Levinger teigimu, vitamino D papildai reikalingi beveik visiems, o štai multivitaminus dažnas vartoja be reikalo. Gydytojas taip pat pataria negerti geležies papildų, kol vyksta virškinimas, ir dalijasi rekomendacijomis, kaip lengviau nuryti tabletes bei kapsules.
Vitamino D svarba šaltuoju metų laiku ir žuvų taukų mitas
Lietuvoje, kur dienos trumpėja ir saulės spinduliais mėgautis galime vis rečiau, šaltuoju metų periodu itin aktuali tampa vitamino D trūkumo problema. „Reikia suprasti, kad mūsų platumoje net ir stovint lauke vidury dienos, vitamino D aktyvacija odoje yra minimali. Todėl vitamino D papildus vartoti turėtų visi“, – aiškina A. Levinger.
Jo teigimu, nėra didelės prasmės tirtis vitamino D koncentracijos kraujyje, nes ir taip galima numanyti, kad ji bus žemesnė, nei reikalinga. „Per pastaruosius 10 metų, kai turime galimybę matuoti vitamino D koncentraciją, jo perdozavusių pacientų nesu matęs. Turbūt tokių ir nesutiksiu“, – patikina gydytojas.
Šiomis dienomis, kaip galimas vitamino D šaltinis, itin populiarūs išlieka žuvų taukai. Profilaktiškai juos vartoja ir vaikai, ir suaugusieji. Tačiau, gydytojo teigimu, tokie maisto papildai neturėtų būti geriami, tikintis papildyti vitamino D atsargas.
„Vitamino D koncentracija žuvų taukuose dažnai yra nepakankama net palaikomajai dozei, o kaupiamajai – tuo labiau“, – paaiškina A. Levinger. Žuvų taukai labiau tinkami kraujagyslių ligų prevencijai, nes palankiai veikia trigliceridų apykaitą. Todėl jie tinkamesni pacientams, turintiems lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų. Bet kokiu atveju dėl maisto papildo vartojimo reikėtų atsiklausti gydytojo.
Kada multivitaminai tikrai reikalingi?
Gydytojas akcentuoja visavertės mitybos svarbą. Dėl įvairių priežasčių atsisakius dalies maisto produktų, pavyzdžiui, tapus vegetaru, būtina pasirūpinti, kad būtų gaunama pakankamai visų maisto medžiagų. „Žmogus gali nevalgyti mėsos, tai suprantamas jo pasirinkimas. Tačiau tokiu atveju, norėdamas palaikyti gerą sveikatą, jam yra reikalingas kitas pilnaverčių baltymų šaltinis“, – pabrėžia A. Levinger.
Augaliniais baltymais gausūs sojos produktai, chia sėklos, bolivinė balanda, riešutai, pupelės, žirniai, grūdinės kultūros, avinžirniai, lęšiai. Amino rūgštys yra būtina organizmo statybinė medžiaga, tačiau ne visos randamos augaliniame maiste. Pasak gydytojo, vegetarams taip pat reikalingi vitaminai A, B grupės ir D. Augalinė mityba taip pat reiškia ribotą geležies ir cinko prieinamumą, todėl vegetarai turėtų pasitarti su gydytoju, kuris padės rasti alternatyvių šių medžiagų šaltinių.
A. Levinger pabrėžia, kad mėsos atsisakymas – ne vienintelis mitybos veiksnys, turintis įtakos maisto papildų pasirinkimui. Antai multivitaminus vartoti rekomenduotina tik tiems žmonėms, ant kurių stalo vaisiai ir daržovės atsiduria ypač retai. Kitu atveju naudos nebus jokios, o susidaręs perteklius pasišalins natūraliai. „Jeigu žmogus valgo įvairius vaisius ir daržoves, daugumą vandenyje tirpių vitaminų jis gauna tiesiog su maistu“, – paaiškina gydytojas.
Geležies įsisavinimo ypatumai: mitai ir tiesa
Mitais apipintas ir geležies įsisavinimo organizme procesas. Kartais klaidingai manoma, kad besilaukiančios moterys geležies vartoti turi papildomai. Taip pat mitas ir tai, kad iš hemoglobino kiekio galima nuspręsti, ar geležies pakanka. Jos atsargoms organizme įvertinti reikalingi papildomi tyrimai.
Kita vertus, tiesa, jog organizme trūkstant geležies, vystosi anemija (mažakraujystė) bei apsunksta deguonies įsisavinimas audiniuose. Geležies trūkumas pasireiškia nuovargiu, galvos skausmu ir svaigimu, padidėjusiu dirglumu, suprastėjusia atmintimi ir dėmesio sutrikimais.
A. Levinger pabrėžia, kad geležies papildų nedera vartoti su maistu, o nurodymo „vartoti po valgio“ nereikėtų suprasti pažodžiui. Tuščias skrandis – rūgštingesnis, o tai palanku geležies įsisavinimui. „Nereikia pamiršti, kad virškinimo procesas trunka mažiausiai dvi valandas. Jeigu geležies papildą vartosite praėjus tik valandai po valgio, naudos nebus. Reikia palaukti bent 2,5–3 valandas po valgio, kad skrandyje prisikauptų pakankamai rūgščių“, – pataria gydytojas.
Kaip teisingai nuryti tabletes ir kapsules?
Gydytojas taip pat pastebi, kad maisto papildus ir vaistus vartojantiems žmonėms kartais kyla problemų juos nuryjant, todėl rekomenduoja tabletes ir kapsules nuryti skirtingai. „Įdedame tabletę į burną, išgeriame mažą gurkšniuką vandens ir pakėlę galvą į viršų stengiamės praryti. Tada tabletė lengvai nuslys. Su kapsulėmis atvirkščiai – galvą reikia nuleisti“, – pataria A. Levinger.
Apibendrinant, nors dažna vaistinė asortimento gausa primena prekybos centrą, į joje įsigyjamus pirkinius privalu žvelgti itin atidžiai. Maisto papildus derėtų rinktis remiantis gydytojų nustatytu poreikiu, o ne draugų patarimais ar įtikinama reklama. Tik gerai apgalvotas ir profesionalia nuomone paremtas sprendimas gali duoti norimą naudą sveikatai, o netinkamai parinktas maisto papildas gali net pakenkti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.