Daugybę metų sėdėdavau sukryžiavusi kojas. Man tai atrodė patogu, elegantiška, o ir aplinkiniai elgdavosi taip pat. Niekada nepagalvojau, kad šis įprotis gali tapti rimtų problemų priežastimi.
Kol vieną dieną pajutau keistą skausmą blauzdoje – tarsi kažkas spaudė iš vidaus. Iš pradžių numojau ranka, manydama, kad tai tik nuovargis. Tačiau skausmas nepraėjo, o po savaitės koja ėmė tinti. Tai buvo aiškus ženklas, kad reikia kreiptis į specialistus.
Gydytojo diagnozė: kodėl sukryžiuotos kojos – pavojinga?
Kreipiausi į kraujagyslių chirurgą Andrių. Atidžiai apžiūrėjęs mano koją ir išklausinėjęs apie kasdienius įpročius, jis uždavė esminį klausimą: „Kaip sėdite darbe?” Mano atsakymas buvo numanomas: „Sukryžiavusi kojas. Visada taip sėdžiu.” Gydytojas linktelėjo ir tarė: „Tai ir yra problema.”
Man buvo sunku patikėti, kad toks įprastas sėdėjimas gali būti pavojingas. Gydytojas Andrius paaiškino itin suprantamai: „Kai sėdite sukryžiavusios kojas, spaudžiate poplitealinę veną, esančią už kelio. Kraujas negali normaliai grįžti į širdį, todėl kaupiasi ir tirštėja.”
Rimčiausia grėsmė: kas nutinka, kai kraujas sustingsta?
Sustingęs kraujas yra puiki terpė susidaryti krešuliams. „Jei toks krešulys atitrūksta ir keliauja į plaučius – tai jau rimta. Labai rimta”, – perspėjo gydytojas. Tą akimirką mano mintyse prabėgo visi tie metai, kai „patogiai” sėdėjau, net neįtardama, kokią riziką keliu savo sveikatai. Pasak gydytojo, tas „patogumas” išties galėjo baigtis ligoninėje.
Trys taisyklės, kurios išgelbėjo mano kojas: gydytojo patarimai
Gydytojas Andrius pateikė tris esmines taisykles, kaip išvengti nemalonių pasekmių:
- Pirma: niekada nesėdėti sukryžiavus kojų ilgiau nei kelias minutes. Jei jau tenka, kaitaliokite puses kas penkias minutes.
- Antra: kas valandą atsistoti ir pajudėti bent penkias minutes. Blauzdos raumenys veikia kaip siurblys, stumdamas kraują atgal į širdį.
- Trečia: gerti pakankamai vandens. Dehidratacija tirština kraują ir didina krešulių susidarymo riziką.
Be to, gydytojas pridūrė dar vieną svarbų patarimą: „Ir dar vienas dalykas, – pridūrė. – Jei dirbate sėdimą darbą – darykite blauzdos pratimus. Pakelkite kulnus, nuleiskite. Dešimt kartų, kas valandą.”
Pokyčiai ir sąmoningumas: kaip pasikeitė mano gyvenimas
Nedelsdama pritaikiau visus gydytojo Andriaus patarimus. Nors iš pradžių buvo nepatogu, pripratau nesėdėti sukryžiavusi kojų, o kas valandą atsistoti ir pajudinti kojas. Po mėnesio kojos tinimas dingo, skausmas atlėgo, o ultragarsinis tyrimas patvirtino, kad viskas normalu.
Dabar visur pastebiu žmones, sėdinčius sukryžiavę kojas – kavinėse, biuruose, autobusuose. Dauguma jų nežino apie paslėptus pavojus. Šia informacija pasidalinau su savo dukra, kuri taip pat turėjo šį įprotį. Geriau sužinoti apie tai iš mamos, nei susidurti su rimtomis problemomis, kai jau tinsta koja.
Gydytojas Andrius pasakė tiesą: „Dauguma žmonių nežino, kad ši poza pavojinga. Kol nenutinka bėda.” Man beveik nutiko, bet spėjau laiku. Dabar žinau geriau ir renkuosi saugesnį, nors ir ne tokį „elegantišką” sėdėjimo būdą. Ir mano kojos už tai dėkingos kiekvieną dieną.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.