Rūkymas – įprotis, kasmet nusinešantis tūkstančius gyvybių. Nikotinas sukelia stiprią priklausomybę, todėl net 70 procentų bandžiusiųjų mesti rūkyti sugrįžta prie cigarečių per metus. Metimas rūkyti kupinas iššūkių: dirglumas, nuovargis, galvos skausmai, nemiga ar net depresija – tai tik dalis abstinencijos simptomų. Vis dėlto, atsikračius cigarečių, atsiveria nauji potyriai, pagerėja uoslė ir skonis, praturtėja kvapų pasaulis.
Plaučių vėžio grėsmė ir Lietuvos statistika
Plaučių vėžys kasmet Lietuvoje nusineša apie 1200 gyvybių, o rūkymas yra pagrindinė šios piktybinės ligos priežastis. Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Everatt pabrėžia, kad Lietuvoje rūkančių vyrų dalis (45 proc. 2020 m.) yra viena didžiausių Europoje. Nors daugelyje Vakarų šalių rūkančiųjų skaičius mažėja, Rytų Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, tabako epidemija pasiekė piką vėliau, o sergamumo plaučių vėžiu ir mirštamumo rodikliai išlieka aukšti. Ypač neramina sparčiai didėjantis moterų sergamumas šia liga.
Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas: apgaulingas pasirinkimas?
Elektroninės cigaretės ir kaitinamieji tabako produktai sparčiai plinta, ypač tarp jaunimo. Nors jų gamintojai teigia mažesnę žalą, daktarė R. Everatt perspėja: „Nors kenksmingų cheminių medžiagų kiekiai yra mažesni nei rūkant įprastas cigaretes, tai nereiškia, kad šie produktai yra saugesni.” Juose vis dar yra nikotino ir kitų cheminių junginių, kurių ilgalaikis poveikis nėra ištirtas. Be to, tyrimai rodo, kad jauni žmonės, pabandę elektronines cigaretes, dažniau pradeda rūkyti ir įprastas cigaretes. Nikotinas kenkia besivystančioms paauglių smegenims, veikiantis dėmesį, mokymąsi ir impulsų kontrolę. Lietuvoje elektronines cigaretes išbandė 16 proc. gyventojų, o kaitinamojo tabako produktus – 10 proc., viršijant ES vidurkius. Jaunimo grupėje (15–24 m.) šie skaičiai dar didesni – atitinkamai 37 proc.
ir 25 proc. Medikai vienareikšmiškai pataria nesusigundyti šiais produktais, nes nėra įrodymų, kad jie padeda mesti rūkyti.
Rūkymo ir vėžio ryšys: faktai, kurie šokiruoja
Mokslininkai patvirtina, kad rūkantiesiems rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnė nei nerūkantiems. Tabako dūmuose aptinkama daugiau nei 5 tūkstančiai cheminių junginių, iš kurių per 70 yra kancerogeniniai. Šios medžiagos pažeidžia ląsteles ir sukelia vėžį, kuris vystosi lėtai – požymiams atsirasti prireikia 20–40 metų. Svarbu žinoti, kad ilgalaikis rūkymas (trukmė) daro didesnę įtaką vėžio rizikai nei kasdien surūkomų cigarečių skaičius. Niekada nevėlu išsižadėti žalingo įpročio, net ir retesnis cigaretės užtraukimas gali būti pirmas žingsnis link geresnės sveikatos.
Pagalba metantiesiems rūkyti: motyvacija ir palaikymas
Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga, o metimas rūkyti – ilgas procesas. Sėkmei užtikrinti būtinas tvirtas noras ir aiškūs motyvai: sveikatos gerinimas, finansinė nauda, geras pavyzdys artimiesiems, estetiniai pokyčiai. Palengvinti abstinencijos simptomus gali padėti fizinis aktyvumas, užimtumas, vandens gėrimas ir atsipalaidavimo pratimai. Aplinkinių parama taip pat yra neįkainojama. Yra ne tik vaistų ir nikotino pleistrų, bet ir nemedicininių priemonių, padedančių užmiršti cigaretės skonį ir atsikratyti šio žalingo įpročio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.